Lietuvos žmonių su negalia sąjunga

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga logo

Kokie asmenys apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis

Žinoti-sveika

Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme. Didžioji dalis duomenų apie asmenis, kurie draudžiami valstybės lėšomis į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą perduodami iš kitų registrų, tačiau šių duomenų perdavimas dėl techninių kliūčių ar kitų objektyvių priežasčių gali sutrikti, tuomet asmenims gali tekti kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl įrašo, patvirtinančio asmens draudimą privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registre (toliau – DPSDR).

Apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis laikomi:

  1. asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją;
  2. Užimtumo tarnyboje įsiregistravę bedarbiai, darbo rinkai besirengiantys asmenys ir asmenys, dalyvaujantys Užimtumo tarnybos organizuojamose paramos mokymuisi priemonėse, jeigu su jais nesudaromos darbo sutartys;
  3. nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgytą ne mažesnį kaip 30 metų pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;
  4. moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, ir nedirbančios moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo;
  5. vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, vienas iš globėjų, šeimoje globojantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų, vienas iš globėjų (rūpintojų), šeimoje globojantis (besirūpinantis) du (dviem) ir daugiau nepilnamečių vaikų;
  6. asmenys iki 18 metų;
  7. Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, asmenys, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, jeigu studijos buvo pradėtos iki pereinamojo laikotarpio pabaigos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, mokiniai (įskaitant pilnamečius asmenis), kurie mokosi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių (taip pat ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, jeigu mokymasis buvo pradėtas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos) mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir (ar) formaliojo profesinio mokymo programas;
  8. nepasiturintys gyventojai, gaunantys socialinę pašalpą;
  9. vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.;
  10. asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais;
  11. asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą;
  12. pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;
  13. asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
  14. buvę geto ir buvę mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;
  15. valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai;
  16. asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas;
  17. nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
  18. nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis – Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu;
  19. asmenys, atliekantys savanorišką praktiką Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka;
  20. perkeliamieji asmenys.
  21. Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantys asmenys, kurie gauna bet kurios rūšies pensiją pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos draudimą, taikymas numatytas šiose tarptautinėse sutartyse.
  22. suimtieji ir nuteistieji, atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes;

Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kreipdamiesi į teritorinę ligonių kasą dėl įrašo, patvirtinančio asmens draudimą privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kartu su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu privalo pateikti ir dokumentus, patvirtinančius, kad privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis.

Draudžiamieji, kurie turi kreiptis į teritorines ligonių kasas dėl privalomojo sveikatos draudimo patvirtinimo, nes duomenys iš kitų registrų neperduodami:

  1. nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo – asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią 28 savaičių nėštumą arba gimdymo/numatomo gimdymo datą;
  2. asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą – asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą, kad asmuo serga tokia liga/ligomis;
  3. vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, vienas iš globėjų, šeimoje globojantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų, vienas iš globėjų (rūpintojų), šeimoje globojantis (besirūpinantis) du (dviem) ir daugiau nepilnamečių vaikų – tėvai (įtėviai) teritorinei ligonių kasai turi pateikti vaiko/vaikų gimimo liudijimus, globėjai (rūpintojai) – teismo/savivaldybės administracijos sprendimą/nutarimą skirti nepilnamečių asmenų globėjais/rūpintojais;
  4. Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas – studento pažymėjimą ir/ar aukštosios mokyklos pažymą, patvirtinančią, kad asmuo studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas, nurodant studijų laikotarpį, jeigu studento pažymėjime nėra šių duomenų;
  5. asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą – savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;
  6. nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai – nepilnamečius atstovaujantys asmenys turi pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus ir atstovaujamųjų pripažinimo nelydimais nepilnamečiais užsieniečiais dokumentus;
  7. vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. – visiška negalia):
  • vienas iš tėvų, slaugantis namuose neįgalų vaiką – vaiko gimimo liudijimą ir neįgaliojo pažymėjimą;
  • vienas iš tėvų, slaugantis asmenį pripažintą nedarbingu iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų – slaugomo asmens gimimo liudijimą ir pažymą, patvirtinančią, kad asmuo pripažintas nedarbingu iki 24 metų arba iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų;
  • vienas iš tėvų, slaugantis asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis – slaugomo asmens gimimo liudijimą ir dokumentą, patvirtinantį nuolatinės slaugos poreikį;
  • globėjai (rūpintojai), slaugantys neįgalų vaiką – slaugomo vaiko neįgaliojo pažymėjimą, rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimą dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo;
  • globėjas, slaugantis namuose asmenį, pripažintą nedarbingu iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų – teismo sprendimą skirti globą ir pažymą, patvirtinančią, kad globojamas asmuo pripažintas nedarbingu iki 24 metų arba iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų;
  • globėjas, slaugantis asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis – teismo sprendimą skirti globą ir dokumentą, patvirtinantį globojamo asmens nuolatinės slaugos poreikį;
  • rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, pripažintą nedarbingu iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų – teismo sprendimą skirti rūpybą ir pažymą, patvirtinančią, kad asmuo, kuriam paskirtas rūpintojas, pripažintas nedarbingu iki 24 metų arba iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų;
  • rūpintojas, slaugantis asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis – teismo sprendimą skirti rūpybą ir dokumentą, patvirtinantį asmens, kuriam paskirtas rūpintojas, nuolatinės slaugos poreikį;a

Draudžiamieji, apie kuriuos duomenys gaunami iš kitų registrų, ir į teritorines ligonių kasas dėl privalomojo sveikatos draudimo reikia kreiptis tik tuo atveju, jeigu duomenų perdavimas sutriktų ar perduoti duomenys netikslūs:

  • asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais – duomenis perduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (VSDFV), tuo atveju, jeigu duomenų perdavimas sutriktų ar perduoti duomenys netikslūs – neįgaliojo pažymėjimą arba NDNT pažymą;
  • asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją – duomenis perduoda VSDFV, tuo atveju, jeigu duomenų perdavimas sutriktų – pensininko pažymėjimą;
  • asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies šalpos kompensaciją – duomenis perduoda Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), tuo atveju, jeigu duomenų perdavimas sutriktų ar perduoti duomenys netikslūs – šalpos kompensacijos gavėjo pažymėjimą;
  • teritorinėse darbo biržose užsiregistravę bedarbiai ir asmenys, dalyvaujantys teritorinių darbo biržų organizuojamose profesinio mokymo priemonėse, jeigu su jais nesudaromos darbo sutartys, –duomenis perduoda Darbo birža, tuo atveju, jeigu duomenų perdavimas sutriktų – darbo ieškančiojo asmens atmintinę;
  • nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti – duomenis perduoda VSDFV, tuo atveju, jeigu duomenų perdavimas sutriktų ar perduoti duomenys netikslūs – VSDFV išduotą pažymą apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;
  • moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos – duomenis perduoda VSDFV;
  • asmenys iki 18 metų – draudimas patvirtinamas DPSDR pagal gimimo datą iki asmeniui sukanka 18 metų;
  • Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės arba dieninės studijų formos studijų programas – duomenys perduodami iš Studentų registro, tuo atveju, jeigu duomenų perdavimas sutriktų ar perduoti duomenys netikslūs – studento pažymėjimą ar mokyklos išduotą pažymą;
  • mokiniai, kurie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu – duomenys perduodami iš Moksleivių registro, tuo atveju, jeigu duomenų perdavimas sutriktų ar perduoti duomenys netikslūs – moksleivio pažymėjimą arba mokyklos išduota pažymą;
  • mokiniai, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu – duomenys perduodami iš Moksleivių registro, tuo atveju, jeigu duomenų perdavimas sutriktų ar perduoti duomenys netikslūs – moksleivio pažymėjimą arba mokyklos išduota pažymą;
  • valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą – duomenis perduoda SADM, tuo atveju, jeigu duomenų perdavimas sutriktų ar perduoti duomenys netikslūs – institucijos, skyrusios socialinę pašalpą, išduotą pažymą apie socialinės pašalpos skyrimą;
  • pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai, buvusieji geto ir buvusieji mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai, reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai bei jiems prilyginti asmenys – duomenis perduoda Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras;
  • asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo – duomenis perduoda Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras;
  • asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas – duomenis perduoda Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras;
  • nesulaukus senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis – Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu;
  • valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai – duomenis perduoda Lietuvos Vyskupų Konferencija;
  • asmenys, atliekantys savanorišką praktiką Užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka – duomenis perduoda VSDFV.

Komentarai 38

  1. Asta Saulinskiene

    noreciau suzinoti ar rekia mokete sveikatos draudima jeigu zmogus nedirba lietuvoje bet yra sukaupes 31 darbo staza toj pacioj lietuvoj

    • LZNS

      Sveikatos draudimo klausimais konsultuoja Valstybinės ligonių kasos: Telefonas gyventojams (8 5) 232 2222

  2. Sabina

    Sveiki, ar zmogus socialiai draustas, jeigu turi 2 grupe, nedarbingumas 60 proc?

    • LZNS

      Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami visi neįgalieji.
      Daugumai draudžiamųjų valstybės lėšomis kreiptis į TLK dėl draudimo patvirtinimo nereikia, nes ligonių kasos gauna duomenis iš Gyventojų registro, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Užimtumo tarnybos, kitų valstybės institucijų. Vis dėlto kai kuriais atvejais gyventojams reikia patiems kreiptis į TLK, kad būtų patvirtintas jų draudimas.
      Jeigu manote, kad nesate draustas, kreipkitės į Teritorinę ligonių kasą.

  3. Raimonada

    Sveiki.Jei neigalieji deklaruoja isvykima is Lietuvos,ar ji apdraudzia LIetuvis valstybe PSD? Aciu

    • LZNS

      Valstybinė ligonių kasa informavo, kad Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami LR piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Deklaravus išvykimą, dradimas nebegalioja. Išimtis taikoma asmenims gaunantiems senatvės pensiją.

  4. Stasys

    Atsiveže žmona mama 87metai iš kito rajono , ar būtina deklaruoti gyvenama vieta jei ji dabar lankysis pas gydytoją tam rajone kur dabar gyvena

    • LZNS

      Ne, nebūtina deklaruoti gyvenamosios vietos, nes galite rinktis šeimos daktarą kurioje norite įstaigoje.

  5. Lika

    Ar Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draustas yra tevas auginantis vaika 10 metu, vaikui yra nustatytas vidutinis neigalumas?

  6. Lika

    :))) aisku jau patikrinau, neapdraustas, tik nezinau kodel, tesiog maniau jus zinot istatyma.

    • LZNS

      Kai kuriais atvejais gyventojams reikia patiems kreiptis į TLK, kad būtų patvirtintas jų draudimas, nes galbūt negavo duomenų iš Gyventojų registro, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Užimtumo tarnybos, iš moksleivių ir studentų registrų, kitų valstybės institucijų.
      Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas:
      Apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis laikomi:
      9) vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
      Vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų, kuris nori būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi pateikti nustatytos formos prašymą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kitus reikiamus dokumentus. Siūlome skambinti bendruoju ligonių kasų tel. (8 5) 232 2222 ir Jums pasakys ką reikia daryti.

  7. Ivona

    Ar mama yra apdrausta, jei turi du nepilnamečius vaikus (9 ir 12 metų), ir šio metų yra bedarbė, bet nespėjo atsistoti į darbo biržą, o pakliuvo į ligoninę?

    • LZNS

      https://dpsdr.vlk.lt/PublicSearch.aspx
      Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų, PSD valstybės lėšomis draudžiamas pagal asmens prašymą. Vienas tėvų gali būti apdraustas valstybės lėšomis iki kol vaikui sukaks 8 metai. Jei šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų. Tačiau šiais abiem atvejais vienas iš tėvų, pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi atvykti į TLK bei informuoti apie savo pasirinkimą ir pateikti savo bei vaiko (-ų) asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

  8. Vladimiras

    Ar privalo pensininkas mokėti PSD dirbantis su ind.veiklos pažyma?

  9. Reda

    Ar aš socialiai drausta jai vaikas turi invalidumą vidutinį jam13metu o aš motina turiu slauga jo jis mokinasi spec mokykloj?

    • LZNS

      Jei slaugote kitą asmenį ir norite būti apdraustas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu, jūs turite „Sodrai“ turite pateikti:

      – Prašymą dėl draudimo valstybės lėšomis slaugant neįgalų asmenį;
      – Savo ir slaugomo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;
      – Slaugomo asmens specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ar visiškos negalios invalidumą patvirtinantį dokumentą (jei atitinkami duomenys gauti pagal asmens duomenų teikimo sutartį, šių dokumentų pateikti nereikia).

      Prašymą galite pateikti čia: https://www.sodra.lt/lt/situacijos/slaugau-neigalu-asmeni?lang=lt

  10. Ramunė

    Turiu du vaikus, dukrai suėjo 8,sunui tik 3men,ar turiu kreiptis į įstaigą kad pratestu draustuma? Nes negaunu jokių išmokų, neturėčiau iš ko mokėti,.

  11. Tadas

    Sveiki, norejau pasiteirauti jeigu man buvo nustatytas darbingumo lygis 55%, ar man priklauso sveikatos draudimas valstybes lesomis?

    • LZNS

      Valstybės lėšomis draudžiami gyventojai (išskyrus dirbančius asmenis, kurie privalo mokėti PSD įmokas), nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje:
      – asmenys, gaunantys bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją;
      – asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais;
      Savo draustumą galite pasitikrinti čia: https://dpsdr.vlk.lt/PublicSearch.aspx

  12. Vaida

    Sveiki, slaugau kitą asmenį ir esu drausta valstybiniu socialiniu draudimu, jei susirgčiau pati, ar gaučiau nedarbingumo lapelį?

    • LZNS

      Jeigu nedirbate, tai nedarbingumo lapelio negalite gauti.

  13. Vilma

    norėčiau sužinoti ar žmogus nedirbantis turintis invalidumą turi mokėti PSD?

    • LZNS

      Nedirbantis neįgalus asmuo neturi mokėti PSD.

  14. Rita

    Sveiki,
    Mamai 2023 metų spalįi nustatas antrojo lygio specialusi nuolatinės slaugos poreikis.
    F03 Nepatikslinta demencija ir organizmo funkcijų sutrirkimai.
    20 proc bazinis funkcionavimo lygmuo perskaičiuotas į 15proc. dalyvumą.
    Šiuo metu nedirbu. Nuo ko reikėtų pradėti, norint apsiforminti, globą, kad būtų skaičiuojamas darbo stažas?

    • LZNS

      Jei slaugote kitą asmenį ir norite būti apdraustas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu valstybės lėšomis, turite pateikti prašymą dėl draudimo valstybės lėšomis slaugant neįgalų asmenį bei Jūsų statusą patvirtinančius dokumentus. Paspaudę šią nuorodą rasite visą jums reikalingą informaciją https://www.sodra.lt/lt/situacijos/slaugau-neigalu-asmeni?lang=lt
      Pareiškimas dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo paduodamas apylinkės teismui pagal asmens, kuriam reikalinga rūpyba, gyvenamąją vietą, o jeigu tokios vietos nėra – pagal asmens buvimo vietą.
      Dokumentai, reikalingi asmens globai ar rupybai nustatyti, yra išvardyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (CPK). CPK 465 straipsnyje nustatyta, kad kreipiantis į teismą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje reikalingi šie dokumentai:
      1) Nustatytos formos pareiškimas;
      2) Pareiškėjo tapatybę patvirtinantis dokumentas;
      3) Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje tapatybę patvirtinantis dokumentas;
      4) Pareiškėjo ryšį su prašomu pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje asmeniu patvirtinantys dokumentai (pvz., santuokos liudijimas, gimimo liudijimas);
      5) Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje neįgaliojo pažymėjimas ar specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos;
      6) Medicininė pažyma apie asmens, kurį norima pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje sveikatos būklę;
      7) Socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse;
      8) Būsimo globėjo pažyma apie gaunamas pajamas;
      9) Būsimo globėjo medicininė pažyma apie jo sveikatos būklę;
      10) Būsimo globėjo rašytinis sutikimas būti paskirtam globėju
      11) Suinteresuotų asmenų (asmens, kurį siekia pripažinti neveiksniu, sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai) raštišką sutikimą nurodantį, kad jie neprieštarauja, jog globa būtų paskirta būsimam globėjui.

  15. Ingrida

    Ar į pensiją išėjęs policijos pareigūnas, turintis socialines garantijas, bet dirbantis valstybinėje biudžetinėje įstaigoje, privalo mokėti psd ?

    • LZNS

      Visi kas dirba pagal darbo sutartis moka PSD.

  16. Jurga

    Ar šalpos negalios pensiją gaunantis asmuo, pripažintas 55 proc. darbingu, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą turi mokėti PSD mokestį?

    • LZNS

      Sodra telefonu informavo, kad jeigu asmuo dirba pagal individualios veiklos pažymą, PSD mokesčio jam nereikia mokėti.

  17. Augustas

    Sveiki! Turi invalidumą darbingumą lygis 40% stovintis biržoje ir norėčiau paklausti jei aš šiuo metu išeičiau iš biržos ar aš bučiau draustas ligonių kasos ?2025-10 neįgalumo galiojimas antra karta nustymas dabar po du metus galioja ( lyga mano negydoma yra) tai kita karta gal jau. Turėtu pratesti visam laikui ?) ( ar busiu draustas jei išeisiu) ačiū už atsakyma

    • LZNS

      Visi asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją ar pripažinti neįgaliasiais yra draudžiami valstybės lėšomis.

  18. Lada

    Sveiki, šeimoje dirba tėtis, mama – bedarbė, augina lengvą neįgalumą turintį vaiką (7 metų). Šiuo metu mama yra drausta. Klausimas – iki kokio vaiko amžiaus mama bus sicialiai drausta?

    • LZNS

      Valstybės lėšomis draudžiami gyventojai, nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje:
      *vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų,
      *vienas iš tėvų (įtėvių), slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.
      Galite pasiskambinti į ligonių kasas ir individualiai sužinoti iki kada mamai bus taikomas valstybės draudimas ir ar nereiks pristatyti papildomų dokumentų: +370 5 232 2222

  19. valerij

    Jeigu nedirbi ar turiu moket sodra

    • LZNS

      Jeigu turite negalią, tai jums Sodros mokesčių mokėti nereikia, nes esate draudžiamas valstybės lėšomis.

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas