Lietuvos Respublikos Prezidento spaudos tarnybos pranešimas spaudai

Trečiadienį, vasario 3 d., 14 val. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentūroje susitiks su neįgaliaisiais, aktyviai besireiškiančiais mokslo, sporto, meno ir kt. srityse bei jų organizacijų atstovais ir aptars neįgaliųjų integracijos problemas. Susitikime bus diskutuojama apie neįgaliųjų užimtumą, įsidarbinimo galimybes, viešųjų erdvių prieinamumą bei sportavimo sąlygas ir aptariama, ko reikia sėkmingai neįgaliųjų integracijai.

„Neįgalūs žmonės turi sulaukti realios, o ne deklaratyvios pagalbos. Tam deramą dėmesį privalo skirti ne tik Seimas ir Vyriausybė, bet ir savivalda, jos institucijos bei vietos bendruomenės. Privalome užtikrinti, kad kiekvienas žmogus šalyje turėtų tinkamas sąlygas mokytis, dirbti ir tobulėti", - prieš susitikimą pabrėžė šalies vadovė.

Valstybės vadovė aiškinsis, ko trūksta, kad būtų užtikrinta reali neįgaliųjų integracija į visuomeninę ir kultūrinę veiklą bei atsirastų daugiau socialinių paslaugų teikėjų. Taip pat bus aptariamas JT neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimo klausimas.

Susitikime dalyvaus Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijų, Kūno kultūros ir sporto departamento, LR Seimo bei Vilniaus savivaldybės atstovai.

Prezidentės spaudos tarnyba

2010 m. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga sėkmingai tęsia informacinį projektą „Pažink negalią" Vilniaus miesto švietimo įstaigose.

Šiandien (vasario 2 d.) LŽNS darbuotojai lankėsi Vilniaus Vladislovo Sirokomlės vid. mokykloje (Linkmenų g. 8, Vilnius), nuo 10 val. įvyko susitikimas su 8, 9 ir 10 klasių moksleiviais.

Susitikimo metu moksleiviai buvo supažindinti su organizacijos veikla, rodomas dokumentinis filmas „Draugystė" (rež. J. Naraškevičiūtė, 2009), dalinami informaciniai lankstinukai „Saugai save-saugai Lietuvą".

Filmas „Draugystė" (trukmė 30 min.) pasakoja apie jaunimo ir neįgaliųjų bendravimą, apie sveikųjų požiūrį į negalią, parodo skirtingas gyvenimo istorijas.

Po filmo peržiūros buvo dalinamasi įspūdžiais ir atsakinėjama į moksleivių klausimus. Surengtos viktorinos prizai - projekto „Keisk savo požiūrį į negalią" animacinių filmukų „Žemiški nepatogumai" kompaktinės plokštelės.

Susitikimo nuotraukos

Jei norite, kad projektas „Pažink negalią" atkeliautų ir į Jūsų mokyklą, kviečiame kreiptis nurodytais kontaktais: tel. 85 269 1308 arba 8 634 47842

Nuo šių metų pradžios Lietuvos žmonių su negalia sąjunga gavo kelis skundus iš neįgaliųjų judančių vežimėliais dėl AB „Lietuvos geležinkeliai" aptarnavimo centrų ir pardavimo agentūrų nenoro aptarnauti ribotos judėsenos asmenis.

Spręsdami individualius besikreipiančiųjų atvejus norime priminti, kad 2009 m. gruodžio 3 d., įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelio keleivių teisių ir pareigų, kuris įpareigoja užtikrinti, kad neįgalieji galėtų traukiniais keliauti be jokių apribojimų. Šio reglamento 19 str. AB „Lietuvos geležinkelius" įpareigojo nustatyti nediskriminacines prieigos taisykles, taikomas vežant neįgaliuosius.

Minėtos prieigos taisyklės buvo paruoštos bendradarbiaujant su Lietuvos neįgaliųjų forumu (LNF).

Prieigos taisyklės taikomos besinaudojantiems AB „Lietuvos geležinkeliai" teikiamomis paslaugomis žmonėms su judėjimo bei kitomis negaliomis, t.y. visiems asmenims, kurių judėsena, naudojantis geležinkelio transporto priemonėmis, yra ribota dėl bet kokios fizinės negalios (sensorinės arba motorinės, nuolatinės arba laikinos), intelekto negalios arba sutrikimo ar bet kurios kitos negalios, arba amžiaus.

Lietuvos neįgaliųjų forumas tikisi, kad šios taisyklės padės išvengti nesusipratimų aptarnaujant keleivius su negalia.

INFORMACIJA, PLANUOJANT KELIONĘ:

Informacija apie maršrutus, traukinių pritaikymą specialiems poreikiams, tvarkaraščius, teikiamas paslaugas, nuolaidas bei lengvatas prieinama keliais būdais:

• Informacija telefonu 8 5 269 2121 (Informacijos centro darbo laikas - nuo 7 iki 22 val. darbo dienomis);
• Informacija internete - www.litrail.lt;
• Informacija geležinkelio stotyse (kuriose dirba aptarnaujantis personalas) arba informaciniuose stenduose prie stočių.

PAGALBOS REZERVAVIMAS

Jei Jūsų judėjimas sutrikęs ir Jums geležinkelio stotyje būtina nemokama įlaipinimo ir išlaipinimo iš traukinio paslauga (panaudojant mobilųjį keltuvą), tokią pagalbą turite rezervuoti iš anksto.

Neįgaliam ar ribotos judėsenos asmeniui, nepateikus jokio pranešimo apie būtinos pagalbos rezervaciją iš anksto, AB „Lietuvos geležinkeliai"negalės užtikrinti, kad tokia paslauga bus suteikta.

SVARBU:

Keleiviai, planuojantys keliones geležinkeliais Lietuvos teritorijoje, kuriems būtina įlaipinimo ir išlaipinimo iš traukinio paslauga, apie specialios pagalbos poreikį privalo pranešti ne vėliau kaip 24 val. prieš traukinio išvykimą.

Keleiviai, planuojantys keliones geležinkeliais iš Lietuvos teritorijos tarptautiniais maršrutais, kuriems būtina įlaipinimo ir išlaipinimo iš traukinio paslauga, apie specialios pagalbos poreikį privalo pranešti ne vėliau kaip 48 val. prieš traukinio išvykimą.

AB „Lietuvos geležinkeliai" aptarnaujantis personalas, gavus pranešimą apie būtinos pagalbos poreikį bei rezervaciją, suderins su Jumis visas kelionės detales, paaiškins, kur ir kada atvykti, į ką kreiptis, jei reikės, prieš kelionę palydės iki lifto, saugiai įlaipins ir išlaipins iš traukinio.

Jei AB „Lietuvos geležinkeliai" aptarnaujantis personalas nenurodė, prieš kiek laiko nuo traukinio išvykimo atvykti į geležinkelio stotį, neįgalus ar ribotos judėsenos asmuo turėtų atvykti bent 30 min. anksčiau planuojamos kelionės pradžios (traukinio išvykimo laiko).

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga kviečia dažniau naudotis AB „Lietuvos geležinkeliai" paslaugomis, o iškilus situacijai kai Jūsų teisės buvo pažeistos prašome kreiptis šiuo telefonu 85 269 1308 arba lzns@negalia.lt

Žemiau rasite Asmenų su skirtinga negalia kelionės planavimo ir pagalbos rezervavimo atmintinę, kurią prašome paplatinti kitiems.

Liaudies dainų konkursas „Tekėjo saulelė" nukeliamas į sausio 29 d. Dalyvių registracija prasidės nuo 13 val.

Konkursas rengiamas siekiant puoselėti vaikų ir jaunimo akademinio dainavimo tradicijas, muziką, patriotiškumą, ugdyti poreikį nacionaliniam menui, tautinėms vertybėms.

Organizatoriai: Vilniaus „Versmės" vidurinė mokykla ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga

Renginio vieta: Vilniaus „Versmės" vidurinė mokykla (Architektų g. 85, Vilnius)

• 1. Konkursas ir apdovanojimų ceremonija įvyks sausio 29 dieną 13 val. Vilniaus „Versmės" vidurinėje mokykloje (Architektų g. 85).
• 2. Po apdovanojimo ceremonijos vyks liaudiška vakaronė su jaunimo muzikos grupėmis.

Laureatai bus apdovanojami: laureatų diplomais, diplomais, specialiaisiais prizais.

Informacija telefonu: 244 94 62, 244 94 63

Vyriausybė nustatė socialinių ir skatinamųjų stipendijų skyrimo tvarką ir pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui plėsti finansinę paramą gaunančių studentų ratą. Tai padaryta siekiant didinti studijų prieinamumą socialiai jautrioms studentų grupėms ir kelti valstybei svarbių studijų krypčių patrauklumą.

Nuo 2010 metų į socialines stipendijas galės pretenduoti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentai - studijuojantys valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, gaunantys valstybės finansavimą ir už studijas mokantys savo lėšomis.

Socialinės stipendijos bus mokamos studentams, turintiems teisę gauti socialinę pašalpą pagal LR piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą. Socialines stipendijas taip pat galės gauti neįgalieji (turintys 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį) ir našlaičiai (kuriems iki pilnametystės buvo paskirta globa arba kurių tėvai yra mirę).

Iki šiol socialinės stipendijos buvo skiriamos tik valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems valstybės finansuojamose studijų vietose. Privaloma tvarka į jas pretenduoti galėjo tik asmenys, turintys teisę gauti socialinę pašalpą.

Socialines stipendijas centralizuotai administruos Valstybinis studijų fondas. Iki 2011 m. jis palaipsniui perims iš aukštųjų mokyklų joms nepriklausančias šių stipendijų administravimo funkcijas. Socialinės stipendijos net ir sunkmečiu nemažinamos, jų dydis išlieka 3 bazinės socialinės išmokos (BSI). Socialinės stipendijos dydis šiuo metu - 390 Lt.

Vyriausybė taip pat patikslino lėšų skatinamosioms stipendijoms skyrimo tvarką. 2009 m. pradėjusiems studijuoti studentams lėšos skatinamosioms stipendijoms yra įskaičiuotos į studijų kainą - kiekviename studijų krepšelyje jos sudaro 2,5 BSI (325 Lt). Valstybės finansuojamiems studentams, kurie įstojo į aukštąsias mokyklas iki 2009 m. ir neturi studijų krepšelio, lėšos skatinamosioms stipendijos iš valstybės biudžeto skiriamos atskirai - taip pat po 2,5 BSI (325 Lt) vienam studentui.

Lėšos skatinamosioms stipendijoms pervedamos aukštosioms mokykloms pagal valstybės finansuojamų studentų skaičių. Skatinamųjų stipendijų dydį ir skyrimo tvarką (kiek studentų ir už kokius pasiekimus jas gaus), nusistato kiekviena aukštoji mokykla. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo, kad aukštosios mokyklos skatinamąsias stipendijas skirtų tik geriausiai besimokantiems studentams - 3-5 proc. visų studentų. Tokiu atveju šių stipendijų dydis galėtų siekti 400-800 Lt.

Vyriausybė taip pat pritarė nuostatai dengti studijų kainą meno studijų studentams, kurie stojimo į valstybines aukštąsias mokyklas metu gavo 100 balų specialybės stojamųjų egzaminų įvertinimus, bet šiais metais nepateko į valstybės finansuojamas studijų vietas.

Parengta pagal LR Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą.

Gruodžio 17 d. (ketvirtadienį) Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos salėje buvo surengtas „Vilniaus neįgaliųjų forumas". Susitikime dalyvavo 19 neįgaliųjų organizacijų, veikiančių Vilniuje, atstovai. Forumo dalyvius sveikino Vilniaus miesto meras Vilius Navickas.

Pastaruoju metu vykstantys procesai, numatomos pertvarkos ir pokyčiai socialinių paslaugų teikimo srityje kelia susirūpinimą neįgaliųjų organizacijoms. Reikia pripažinti, kad skirtingą negalią atstovaujančios organizacijos yra susiskaldžiusios Vilniaus mieste, todėl neįgaliųjų forumas įvyko po beveik 10 metų pertraukos. Nepaisant to, forumo dalyviai išreiškė vienijimosi vardan bendrų tikslų būtinumą ir iškėlė iniciatyvą kurti neįgaliųjų politiką Vilniaus mieste. Nuspręsta kartu su savivaldybės atstovais ieškoti bendradarbiavimo formų siekiant nuoseklios neįgaliųjų politikos vykdymo mieste. Apsvarstytos neįgaliųjų komisijos (tarybos) prie savivaldybės atsiradimo galimybės. Vilniaus meras V. Navickas akcentavo, kad yra atviras neįgaliųjų organizacijų pasiūlymams. Forumo diskusijoje dalyvavo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Juras Požėla.

Kitas Vilniaus neįgaliųjų organizacijų iniciatyvinės grupės susitikimas įvyks 2010 m. sausio 12 d. Numatoma apibendrinti ir parengti dokumentus dėl organizacijų bendradarbiavimo formos bei kreiptis į Vilniaus savivaldybę su konkrečiais pasiūlymais.

„Vilniaus neįgaliųjų forumo" nuotraukos

Besikreipiančių asmenų prašymu primename apie galiojančią medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarką:

Nuo 2009 m. lapkričio 28d. Lietuvoje pasikeitė medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarka.

30 sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių (arba 15 vienetų sauskelnių ir 15 vienetų arba kitokį priemonių derinį) per mėnesį gali būti išrašoma esant šlapimo arba išmatų nelaikymui:

• dėl CNS ir nugaros smegenų sužalojimo padarinių (T90.5, T91.3)
• dėl liekamųjų kūdikių cerebrinio paralyžiaus (G80) reiškinių
• dėl galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimų (I61-64, I69, G95.1)
• dėl išsėtinės sklerozės (G35)
• dėl galvos ar nugaros smegenų displazijos (Q05)
• asmenims, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visiška negalia ir galiojimas nėra pasibaigęs
• asmenims, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis

Didesnis kiekis - iki 45 sauskelnių, įklotų, vienkartinių paklodžių (arba šių priemonių derinys) - išrašoma pacientams, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visiška negalia ir galiojimas nėra pasibaigęs, arba asmenims, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kai nustatyti šie susirgimai:

• liekamieji kūdikių cerebrinio paralyžiaus (G80) reiškiniai
• išsėtinė sklerozė (G35)
• galvos ar nugaros smegenų displazijos

60 sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių (arba šių priemonių derinys) išrašoma vaikams, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visiška negalia ir galiojimas nėra pasibaigęs, arba vaikams, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. nustatytas sunkaus neįgalumo lygis.

Kaip gauti kompensuojamas priemones?

1. Pirmiausia turite kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją (šeimos gydytoją).
2. Bendrosios praktikos gydytojas įvertinęs jūsų būklę pagal patvirtintą sąrašą skirs valstybės kompensuojamą kiekį sauskelnių ir/ar vienkartinių paklodžių. Pateikite gydytojui kompensuojamųjų vaistų pasą ir jis išrašys receptą medicinos pagalbos priemonėms gauti.
3. Vaistinėje pateikę gydytojo receptą ir sumokėję papildomą priemoką galėsite gauti valstybės kompensuojamą kiekį sauskelnių ir/ar vienkartinių paklodžių, įklotų.

Kaip nustatoma kompensuojamų priemonių kaina?

Sauskelnės yra grupuojamos pagal tris kriterijus: dydis, tipas ir sugeriamo skysčio kiekis. Įklotai ir vienkartinės paklodės yra grupuojami pagal dydį ir sugeriamo skysčio kiekį. Kiekvienoje grupėje pagal specialią formulę apskaičiuojama suma, kuri yra kompensuojama.

Kas yra priemoka?

Pagal egzistuojančią sistemą, valstybė kompensuoja sumą, kuri atitinka pigiausią medicinos pagalbos priemonę grupėje.  Priemoka - dalis, kurią pacientas pats turi sumokėti įsigydamas vaistinėje sauskelnes, įklotus ar vienkartines paklodes.

VŠĮ „Inkocentras" informacija

Daugiau informacijos www.buksausas.lt

Gruodžio 15 d. Lietuvos neįgaliųjų forumo tarybos nariai susitiko su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriumi Zdislavu Skvarcianiu. Tokį susitikimą paskatino pastaruoju metu pasigirstančios kalbos apie būtiną neįgalumo ir darbingumo lygio reformą, nepasitenkinimas dėl specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos. 

NDNT direktorius Z.Skvarcianis priminė, kad darbingumo lygis vertinamas pagal labai konkrečius kriterijus, atsižvelgiama ne tik į medicininius, bet ir socialinius veiksnius: išsilavinimą, amžių ir kiek žmogus gali dirbti per dieną. Tačiau LNF prezidentė Rasa Kavaliauskaitė pastebėjo, kad nustatant darbingumo (neįgalumo) lygį neretai pasitaiko nesąžiningų atvejų, korupcijos, o tai atsisuka prieš pačius neįgaliuosius - ne visi, kam tikrai to reikia, sulaukia išmokų. Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis atkreipė dėmesį, kad dabartinė darbingumo lygio nustatymo tvarka neskatina neįgaliųjų dirbti.  

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis" vadovė Dana Migaliova pabrėžė, kad dabar specialiesiems poreikiams vertinti naudojamas Bartelio indeksas nėra tinkamas proto ar psichikos sutrikimų turintiesiems. NDNT vadovo ji prašė atkreipti dėmesį į tai, kad būtų pasirinkti kiti vertinimo kriterijai - arba vien tik medicininiai, arba, pvz., mūsų šalyje jau aprobuotas Mini-Mental State testas. 

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė pabrėžė, kad labai trūksta informacijos apie specialiųjų poreikių nustatymo tvarką ir kriterijus. Be to, jos nuomone, nėra logiška, kad net ir esant aiškiai bei nekintančiai diagnozei žmogus priverstas kas dvejus metus lankytis NDNT.  

LNF tarybos nariai pabrėžė, kad neįgalieji turėtų būti informuojami prieš priimant bet kokį su neįgalumo ir darbingumo tvarka susijusį sprendimą, su jais būtina tartis. Tai ypač aktualu belaukiant numatomos reformos. Valakupių reabilitacijos  centro direktorė Edita Šatienė pakvietė visus aktyviai dalyvauti profesinės reabilitacijos programose.

LNF taryboje taip pat lankėsi Vartotojų teisių gynimo centro direktorius Paulius Mereckas. Jau dešimtmetį veikianti nevyriausybinė organizacija užsiima vartotojų teisių gynimu Lietuvoje. P. Merecko nuomone, Vartotojų teisių gynimo centras gelėtų padėti ginti ir neįgaliųjų bei joms atstovaujančių institucijų interesus. Kreipęsi į centrą neįgalieji galėtų gauti informacijos ir konsultacijų įsigijus nekokybišką prekę ar paslaugą, kilus klausimams dėl lengvatų (pvz., už šildymą) ir pan. P.Mereckas pakvietė LNF pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą, kuris būtų naudingas neįgaliųjų bendruomenei. Vartotojų teisių gynimo centras jau kurį bendrauja su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga sprendžiant jų teisių pažeidimus aptarnaujant bankuose.

Lietuvos neįgaliųjų forumo informacija

Parengė A.Babinskienė

Š. m. gruodžio 17 d. (ketvirtadienį) 13 val. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos salėje (II aukštas) įvyks „Vilniaus neįgaliųjų forumas". Projekto iniciatorius - Lietuvos žmonių su negalia sąjunga. Projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė.

Forumo tikslas - pakviesti Vilniaus neįgaliųjų organizacijas ir kartu su savivaldybės atstovais aptarti esamas problemas, pasiūlyti konstruktyvaus bendravimo sprendimus ir aptarti neįgaliųjų tarybos prie savivaldybės atsiradimo būtinumą.

Susitikime dalyvaus Vilniaus miesto meras Vilius Navickas, mero pavaduotojas Stanislovas Šriūbėnas ir Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Juras Požėla.

Maloniai kviečiame po 2 jūsų organizacijos atstovus dalyvauti forumo darbe. Registracijos pradžia - 12.45 val. Darbą numatome baigti 16 val.

Vilniaus neįgaliųjų forumo darbotvarkę rasite žemiau:

Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme, kurį gruodžio 9 d. priėmė Seimas, įtvirtinta nuostata, kad juo nustatomas išmokų mažėjimas yra laikinas. Dėl šio įstatymo dar turės apsispręsti šalies Prezidentė.

Senatvės ir netekto darbingumo pensijos būtų pradėtos kompensuoti tuomet, kai Vyriausybė paskelbs, jog ekonominis sunkmetis jau įveiktas. Svarbiausias tikslas, kurio bus siekiama kompensuojant prarastą išmokų dalį, kad šios išmokos didėtų sparčiau, palyginti su kitomis biudžeto išlaidomis.

Išmokos neįgaliesiems

Asmenims, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis (gaunantiems 75-100 procentų netekto darbingumo arba I grupės invalidumo pensiją) pensijos nebus mažinamos. Pakeitus draudžiamąsias pajamas, pensijos mažėtų tik asmenims, kuriems nustatytas nuo 30 iki 55 procentų darbingumo lygis, t.y. gaunantiems 45-70 procentų netekto darbingumo arba turintiems II ir III grupių invalidumą. Asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo (II grupės invalidams) gaunantiems iki 650-ies litų pensijos nebus mažinamos. Gaunantiems didesnes ir netekusiems 45-55 procentų darbingumo (III grupės invalidams) jos mažės diferencijuotai.

Pensijos dirbantiesiems neįgaliesiems papildomai nebus mažinamos. Tuo siekiama apsaugoti negalią turinčius žmones, kad jie sunkmečiu nebūtų išstumti iš darbo rinkos.

Neliečiamos ir transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems (32,5 lito) bei kompensacijos (iki 4160 litų) lengviesiems automobiliams įsigyti. Pastarosiomis yra dalinai kompensuojamos transporto išlaidos įsigyjant lengvąjį automobilį ir jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams.  

Senatvės pensijos

Laikinuoju įstatymu pirmiausia atsižvelgiama į mažas pensijas gaunančius žmones: 650 litų dydžio ir mažesnės socialinio draudimo pensijas nemažinamos.

Didesnes pensijas bus mažinamos proporcingai. Didžiausią planuojamų mažinti pensijų gavėjų ratą sudaro 700-850 litų dydžio išmokas gaunantys žmonės. Priedas už viršijantį 30 metų darbo stažą nebus liečiamas.

Reikia prisiminti, kad pastaraisiais metais augant šalies ekonomikai, didėjo ir dirbančiųjų atlyginimai, ir pensijos. Vien per 2008 m. vidutinė pensija padidėjo 28,8 proc., t.y. 185 litais.

Mažinant išmokas dirbantiems pensininkams - tiek gaunantiems socialinio draudimo, tiek valstybines pensijas - taip pat siūloma taikyti solidarumo principą. Pensijos mažės diferencijuotai, priklausomai nuo gaunamo uždarbio. Mažesnį atlyginimą gaunančiam žmogui, pensija mažėtų nežymiai, o didesnį - daugiau. Uždirbantiems iki 200 litų - pensija mažėtų tik 2,5 proc., nuo 600 iki 800 litų -10-15 proc., 2100 litų - 50 proc., 4200 ir daugiau litų - 70 procentų.

Siekiama, kad mažą atlyginimą gaunantis žmogus, nežymiai sumažinus pensijos dydį, galėtų ir toliau papildomai užsidirbti, tęsti aktyvų gyvenimą. Tik tolygiai didinant mažėjimo procentą ir nesukuriant uždarbio ar pensijų „slenksčių", nebus preteksto susimažinti oficialų uždarbį, nes negauta pensijos dalis visada yra „atperkama" papildomu uždarbiu.

Dirbantiems pensininkams siūloma pensijas mažinti taip: 

• jei darbo užmokestis 200 Lt - pensija mažinama 2,5 proc.,
• jei darbo užmokestis 400 Lt - pensija mažinama 5 proc.,
• jei darbo užmokestis 800 Lt - pensija mažinama 15.6 proc.,
• jei darbo užmokestis 1500 Lt - pensija mažinama 34,1 proc.,
• jei darbo užmokestis 2100 Lt - pensija mažinama 50 proc.,
• jei darbo užmokestis 3100 Lt - pensija mažinama 59,5 proc.
• jei darbo užmokestis 4200 Lt ir daugiau - pensija mažinama 70 proc.

Daugiau skaitykite www.socmin.lt