ŽENK ŽINGSNĮ, PAREMK NEĮGALIŲJŲ JUDĖJIMĄ, PASIRAŠYK PETICIJĄ!

Veikdami drauge mes pasieksime daugiau !

Viena sugaišta minutė gali pakeisti daugiau nei 500 000 Lietuvos žmonių su negalia ir jų šeimų gyvenimus.

PASIRAŠYKITE PETICIJĄ PASPAUDĘ ŠIĄ NUORODĄ

Atgavus nepriklausomybę Lietuvoje, žmonės su negalia ir negalinčių savęs atstovauti neįgaliųjų tėvai vienijosi į bendrijas, steigė organizacijas, pradėjo teikti paslaugas ir pagalbą savo nariams, įsijungė į nepriklausomos Lietuvos įstatymų kūrimą. 2001 m. buvo įsteigtas Lietuvos neįgaliųjų forumas (toliau tekste LNF). LNF – tai nepriklausoma ir unikali neįgaliųjų platforma, kurios pagrindinis tikslas – dalyvauti formuojant šalies socialinę politiką, įtakoti Lietuvos įstatymų leidybą ir jų įgyvendinimą, siekti žmonių su negalia integracijos visose srityse.

Po daugiau nei dvidešimtmečio nuo mūsų veiklos pradžios mes, neįgalieji bei mūsų šeimos nariai, žvelgdami į praeitį, galime didžiuotis savo darbais bei įnašu į neįgaliųjų teisių progresą Lietuvoje.

Šiandien mes taip pat privalome žvelgti į ateitį bei toliau siekti, kad stiprėtų Lietuvos pilietinė visuomenė, stiprėtų jos tolerancija bei mažėtų diskriminacijos apraiškų pažeidžiamoms grupėms, būtų užtikrinta, kad žmonių su negalia integracija į visuomenę taptų realybe, nes negalia nėra vieno žmogaus medicininė problema, – tai socialinis konstruktas, atspindintis visuomenėje egzistuojančias kliūtis. Negalia – žmogaus teisių ir lygių galimybių klausimas.

Žmonės su negalia sudaro nemažą visuomenės grupę. Mūsų yra daugiau nei 250 000 Lietuvos piliečių su negalia, apie 10 proc. Lietuvos gyventojų.

• Viena iš keturių šeimų turi šeimos narį su negalia.

• Mes turime daugiau nei dukart mažesnę galimybę įgyti trečiojo lygio išsilavinimą nei kiti visuomenės nariai.

• Daugelis vaikų su negalia neturi lygių galimybių siekti išsilavinimo.

• Mūsų pajamos dažniausiai yra ne uždarbis, bet nustatytos išmokos, o šios „pajamos“ paprastai yra gerokai mažesnės nei kitų visuomenės narių.

• Mes susiduriame su nedarbu dvigubai dažniau nei kiti visuomenės nariai.

• Mes priversti gyventi nepritaikytoje aplinkoje, nors riboto judėjimo žmonių yra apie 40 procentų visų gyventojų: tai ir tėveliai su vaikais vežimėliuose, ir senjorai, ar trumpalaikį ribotą judrumą turintys (po traumų ir pan.) žmonės.

• Europos neįgaliųjų forumo duomenimis, kas antras žmogus su negalia niekada nedalyvavo laisvalaikio, kultūrinėje ar sportinėje veikloje, ir niekada neturėjo galimybės apsilankyti teatre, kine, koncerte, bibliotekoje….

• Mes susiduriame su izoliacija ir nepalankiu išankstiniu nusistatymu.

• Daugiau nei 7 000 žmonių su negalia Lietuvoje vis dar yra priversti gyventi uždarose institucijose; iš jų atimta viena svarbiausių žmogaus teisių – gyventi bendruomenėje savarankiškai.

Pats didžiausias neįgaliųjų judėjimo pasiekimas – tai Jungtinių Tautų organizacijos priimta Neįgaliųjų teisių konvencija, kuri yra pirmasis XXI amžiaus žmogaus teisių dokumentas. Svarbus Lietuvos ir Europos Sąjungos žingsnis – Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) ratifikavimas, kuris kelia didelius iššūkius valstybėms Konvencijos narėms. Tačiau šis žingsnis rodo žmogaus teisių apsaugos ir užtikrinimo siekį kiekvienam asmeniui su negalia lygiai su kitais asmenimis.

Žmonių su negalia ir juos atstovaujančių organizacijų dalyvavimas rengiant šią Konvenciją, siekiant jos efektyvaus įgyvendinimo yra akivaizdus moto „Nieko apie neįgaliuosius be pačių neįgaliųjų“ patvirtinimas.

Kviečiame prisidėti prie SAVO TEISIŲ gynimo!

Mes turime teisę būti ginami įstatymo lygiai su visais (Konvencijos 12-13 str.):

Mes, žmonės su negalia, kaip ir visi Europos piliečiai, esame lygūs prieš įstatymą.

Mes reikalaujame galimybės įgyvendinti savo teisinį veiksnumą savarankiškai arba gauti reikalingą pagalbą, kad galėtume įgyvendinti savo veiksnumą visose gyvenimo srityse, įskaitant teisę į nuosavybę, teisę priimti sprendimus ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

Mes turime lygią su visais teisę siekti išsilavinimo (Konvencijos 24 str.)

Mes, vaikai ir suaugę su negalia, siekiame galimybės lygiai su visais įgyvendinti savo teisę įgyti išsilavinimą, tiek specialųjį, tiek bendrą įtraukties aplinkoje, ir mums turi būti suteikta pasirinkimo teisė spręsti apie savo išsilavinimo poreikius bei pageidavimus pasitariant su savo šeimomis.

Mes turime teisę dirbti (Konvencijos 27 str.)

Mes, kaip ir visi piliečiai, turime teisę kreiptis dėl darbo ir išsaugoti darbo vietą, teisę gauti atlyginimą, priklausantį tik nuo profesinės kvalifikacijos ir gebėjimų, bei turėti tokias pat kaip ir sveikieji galimybes siekti adekvačios profesinės kvalifikacijos. Galiausiai, turime teisę į pritaikytą darbo vietą pagal negalios poreikius.

Mes turime teisę gyventi bendruomenėje (Konvencijos 19 str.)

Mums, kaip ir visiems piliečiams, turi būti suteikta galimybė gyventi mūsų pačių pasirinktoje vietoje, patiems priimti sprendimus, rinktis mums reikalingas paslaugas, užtikrinančias asmens savarankiškumą ir lygiavertį dalyvavimą (pvz., teisė į asmeninio asistento pagalbą).

Mes turime teisę į kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas (Konvencijos 25 str.)

Mes, kaip ir kiti piliečiai, turintys ilgalaikių sveikatos sutrikimų, siekiame įgyvendinti teisę į kokybiškas, veiksmingas bei įperkamas sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkančias kiekvieno asmens poreikius jo/jos sutikimu, įskaitant ankstyvą ligų diagnozavimą, skubią intervenciją, reabilitaciją bei aprūpinimą priemonėmis, reikalingomis maksimaliam mūsų vystymuisi.

Puslapiai 1 2

LZNS - post author

Mums labai svarbu pasiūlyti neįgaliesiems daugiau galimybių, kad jie galėtų pasinaudoti visomis savo teisėmis ir visapusiškai dalyvautų visuomenės gyvenime.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published