Seimas vieningai pritarė socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės siūlymui tiksliau apibrėžti, kas yra nedarbingas ir iš dalies darbingas asmuo. Priimti įstatymo pakeitimai suteiks daugiau aiškumo darbo santykiams, padės neįgaliesiems jaustis labiau socialiai apsaugotais.

Pasitaiko nesusipratimų, kai žmogui nustačius darbingumo lygį iki 25 proc., darbdavys nenori priimti tokio žmogaus į darbą arba siekia jį atleisti, nes abejoja, ar gali jį įdarbinti, ar tai teisėta.

„Įstatymo pataisos padės išvengti iki šiol praktikoje kilusių klausimų kaip įdarbinti nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažintus žmones, kokios jiems turėtų būti sudaromos sąlygos. Taip bus užtikrinta geresnė neįgalių asmenų apsauga, o darbdaviams bus daugiau aiškumo kaip reguliuojami darbo santykiai norint įdarbinti tokius asmenis“, – sako ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Nedarbingumas nereiškia, kad žmogus visais atvejais negali dirbti. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimai apibrėžia, kad nedarbingais pripažinti asmenys, tai yra tie, kurių darbingumo lygis 0-25 proc., ir kurie negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje. Tuo tarpu iš dalies darbingi asmenys (30–55 procentų darbingumo lygis) gali dirbti ir įprastomis sąlygomis arba pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje.

Ministrės teigimu, šis apibrėžimas padės išsiaiškinti abipuses teises ir garantijas, ir darbingumo lygio nustatymas netaps diskriminavimo darbo rinkoje pagrindu.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 170 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, o dirba iš jų apie 47 tūkst. Iš viso neįgaliųjų, skaičiuojant ir vaikus iki 18 metų ir pensinio amžiaus asmenis, yra apie 260 tūkst.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisos taip pat reglamentuoja neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo terminus.

Neįgalumas bus nustatomas: šešiems mėnesiams, kai vertinamas pirmą kartą ir prognozuojamas greitas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens neįgalumui; vieneriems metams, kai vertinamas pirmą kartą ir (ar) prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens neįgalumui, per artimiausius 12 mėnesių; dvejiems metams, kai prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens neįgalumui, per artimiausius 24 mėnesius; iki asmeniui sukaks 18 metų, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens neįgalumui, asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio, iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens neįgalumui; neterminuotai, kai neįgalumas nustatomas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar dėl profesinės ligos.