Mokymai, keičiantys supratimą apie prieinamumą
„Anksčiau tiesiog matydavau, kad kažkas ne taip. Dabar pradedu suprasti, kodėl tai neatitinka reikalavimų ir kaip tai pagrįsti“ – šis vienos mokymų dalyvės pastebėjimas geriausiai apibūdina pokytį, kurį projekto „Erdvė visiems: regioninės stebėsenos ir advokacijos stiprinimas“ (VERTA) regioniniai prieinamumo ekspertai patyrė per trečiąją mokymų sesiją Panevėžyje.
Rugpjūčio 6 dieną vykusi sesija tęsė nuoseklią mokymų programą, kurios tikslas – iš pastabių, bet neprofesionalių stebėtojų užauginti kompetentingus prieinamumo ekspertus, gebančius savo pastebėjimus paversti teisiškai pagrįstais argumentais. Jeigu ankstesnės sesijos dalyvius mokė atpažinti prieinamumo pažeidimus, šįkart dėmesys buvo sutelktas į kitą, sudėtingesnį įgūdį – kaip surinktus audito duomenis paversti argumentu, kurį priimtų atsakinga institucija.
Mokymų pagrindu tapo praktinė trijų žingsnių argumentavimo struktūra: faktas – kas buvo išmatuota ar nufotografuota; norma – koks konkretus teisės akto reikalavimas yra pažeidžiamas; ir reikalavimas – ką konkrečiai reikia padaryti. Kiekvienas dalyvis šią struktūrą pritaikė savo paties surinktiems mini audito duomenims, todėl mokymai rėmėsi ne hipotetiniais pavyzdžiais, o realiomis situacijomis, su kuriomis ekspertai jau susidūrė savo regionuose.
Įgytas teorines žinias dalyviai iškart išbandė praktiškai – advokacijos simuliacijose, imituojančiose realų susitikimą su institucijos atstovu. Buvo parengti trys skirtingi scenarijai, apimantys skirtingas institucijas, su kuriomis prieinamumo ekspertams gali tekti bendrauti: savivaldybės infrastruktūros skyrių, turizmo informacijos centrą ir VSTT. Kiekviename etape dalyviai pristatė savo argumentus tokiam „institucijos atstovui“, o po kiekvieno bandymo grupė kartu aptardavo, kas pavyko, kur argumentas susilpnėjo ir kaip jį būtų galima performuluoti stipriau.
Atskiras mokymų blokas buvo skirtas konfliktinių situacijų valdymui – įgūdžiui, kuris advokacijos darbe neretai tampa lemiamu. Dalyviai analizavo, kaip elgtis, kai institucijos atstovas reaguoja piktai ar mėgina sumenkinti pašnekovą, kaip dokumentuoti ir toliau sekti atvejus, kai institucija žodžiu sutinka su pastabomis, tačiau realiai nieko nekeičia, ir kaip atpažinti pasiūlytą kompromisą, kuris iš tikrųjų neatitinka to, ką numato teisės aktai.
Viena iš mokymų dalyvių, vertindama neseniai įrengtą pandusą, pastebėjo, kiek daug niuansų vis dar reikia įsisavinti: „Buvau pamiršusi, jog turėklai turi būti tik apvalūs, negali būti kampuoti. Reikia dar daug mokytis, kad parašyčiau tinkamą raštą, bet viskas labai naudinga – juk viskas dėl mūsų visų.“ Toks atvirumas kalbant apie tai, ko dar nežinoma, leido mokymus paversti tikra bendra praktika, o ne formaliu žinių perdavimu.
Mokymai baigėsi ne bendromis išvadomis, o konkrečiu įsipareigojimu – kiekvienas dalyvis apibrėžė artimiausią savo veiksmą: konkretų objektą, instituciją, į kurią kreipsis, ir terminą, iki kurio pateiks parengtą pastabą. Tokia mokymų baigiamoji dalis atspindi patį VERTA projekto principą – prieinamumo ekspertai rengiami ne tam, kad ieškotų kaltų, o tam, kad taptų partneriais, padedančiais projektuotojams, statytojams ir savivaldybėms kurti aplinką, patogią visiems.
Trečioji mokymų sesija dar kartą patvirtino: prieinamumo ekspertu netampama vien perskaičius teisės aktus. Juo tampama mokantis pastebėti, argumentuoti, atlaikyti pasipriešinimą ir nenuleisti rankų, kol pastebėta problema virsta realiu sprendimu. Ir būtent taip, žingsnis po žingsnio, regionuose auga žmonių, gebančių profesionaliai atstovauti prieinamumo idėjai, bendruomenė.
Finansavimo informacija:
Projektas bendrai finansuojamas pagal programą „VERTA!“ (II etapas, 2025–2027 m.), iš Europos Sąjungos programos „Piliečiai, lygybė, teisės ir vertybės“ (CERV-2024-CITIZENS-VALUES, sutarties Nr. CERV2-K3-0013).
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2026 m. birželio 1 d. iki 2027 m. gegužės 31 d.
Programą finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už jas atsakinga.
