Mamų su negalia balsai išgirsti: nuo tyrimų rezultatų iki pažado ieškoti sprendimų
2026 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) surengė nuotolinį renginį „Mamų su negalia poreikiai“, skirtą aptarti moterų su negalia patirtis auginant vaikus, joms reikalingą pagalbą ir socialinių paslaugų prieinamumą. Renginyje pristatyti Lietuvoje atlikti tyrimai, aptartos esamos socialinės paslaugos ir jų plėtros galimybės. Tačiau svarbiausia renginio dalimi tapo pačių mamų pasisakymai, atskleidę, kiek daug kasdienių sunkumų vis dar lieka nematomi socialinių paslaugų sistemoje.
Tyrimai atskleidė didžiulį atotrūkį tarp pagalbos poreikio ir realių galimybių ją gauti
LŽNS atstovė Ugnė Šakūnienė pristatė du organizacijos atliktus tyrimus apie mamų su negalia poreikius auginant vaikus. Pirmajame, 2024 m. atliktame tyrime, dalyvavo 47 skirtingas negalias turinčios mamos, auginančios nepilnamečius vaikus. Antrajame, 2025 m. atliktame kokybiniame tyrime, savo patirtimis dalijosi šešios mamos su judėjimo negalia.
Tyrimai atskleidė, kad mamoms dažnai reikia pagalbos atliekant įprastus kasdienius veiksmus: maudant, rengiant ar pakeliant vaiką, išvedant jį į lauką, vykstant į gydymo įstaigas ar užtikrinant jo užimtumą. Ypač sudėtinga vienišų mamų ir šeimų, kuriose abu tėvai turi negalią, padėtis.
Kokybinis tyrimas leido giliau pažvelgti į tai, kas slypi už statistinių duomenų. Mamos pasakojo apie fizinį ir emocinį išsekimą po gimdymo, nepritaikytą aplinką, priklausomybę nuo artimųjų pagalbos, finansines išlaidas privačioms paslaugoms ir patirtą neigiamą specialistų požiūrį.
Pristatydama tyrimų rezultatus U. Šakūnienė pabrėžė, kad mamoms su negalia nereikia, jog kas nors kitas atliktų motinos vaidmenį. Joms reikia individualizuotos, lanksčios ir laiku suteikiamos pagalbos, leidžiančios pačioms auginti savo vaikus, pasirūpinti savo sveikata, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Kokias socialines paslaugas šiandien gali gauti šeimos?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų grupės vadovė Violeta Toleikienė skaitė pranešimą „Socialinės paslaugos asmenims su negalia ir jų šeimoms“. Ji pristatė Lietuvoje veikiančią socialinių paslaugų sistemą, apimančią prevencines, bendrąsias, socialinės priežiūros ir socialinės globos paslaugas bei asmeninę pagalbą.
Ministerijos atstovė taip pat pateikė duomenis apie socialinių paslaugų laukiančius žmones su negalia. 2026 m. vasario mėnesio duomenys atskleidė didelius skirtumus tarp savivaldybių ir nevienodą paslaugų prieinamumą.
Renginio metu išryškėjo svarbus klausimas: nors Lietuvoje veikia įvairios socialinės paslaugos, jos ne visuomet atitinka specifinius mamų su negalia poreikius. Pagalba pačiai moteriai ir pagalba jai atliekant motinos pareigas nėra tas pats, o šis skirtumas nepakankamai atsispindi dabartinėje paslaugų sistemoje.
Kas pasikeitė per dešimtmetį?
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė, Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros vedėja Eglė Šumskienė, daugiau kaip 20 metų tyrinėjanti negalios temą, pristatė pranešimą „Būti motina, turėti negalią, gauti pagalbą: kas pasikeitė per dešimtmetį?“.
Remdamasi savo moksliniais tyrimais, profesorė atskleidė, kad mamų su negalia padėtis Lietuvoje keičiasi, tačiau pokyčiai vyksta labai lėtai. Vienas reikšmingų pasikeitimų pastebimas pačių moterų pasakojimuose apie motinystę.
Anksčiau mamos su negalia dažnai vengdavo atvirai kalbėti apie sunkumus, pabrėždavo motinystės džiaugsmą ir jos suteikiamą gyvenimo pilnatvę. Dabar jos drąsiau pripažįsta, kad auginti vaikus yra nelengva, kad negalia sukelia papildomų apribojimų ir kad joms reikalinga pagalba.
Šis pokytis svarbus ne tik pačioms moterims, bet ir socialinės politikos formuotojams. Kol pagalbos poreikis lieka nutylėtas, sunku tikėtis, kad jis bus tinkamai atpažintas ir įtrauktas į socialinių paslaugų planavimą.
Diskusija, kurioje svarbiausią vietą užėmė pačios mamos
Po pranešimų vykusi diskusija tapo emocingiausia ir bene reikšmingiausia renginio dalimi. Mamos su negalia itin aktyviai dalijosi savo patirtimis, pasakojo apie kasdienius sunkumus, nepakankamas socialines paslaugas ir situacijas, kai, norėdamos gauti būtiną pagalbą, yra priverstos pasikliauti vien artimaisiais arba ieškoti privačių sprendimų.
Iš pasisakymų buvo juntama, kaip svarbu moterims turėti galimybę atvirai kalbėti apie problemas, kurios iki šiol retai sulaukdavo platesnio institucijų dėmesio. Diskusijoje išryškėjo ne tik nepasitenkinimas esama padėtimi, bet ir aiškus noras dalyvauti ieškant sprendimų.
Ypač reikšmingas buvo V. Toleikienės dalyvavimas viso renginio metu. Ministerijos atstovė atidžiai klausėsi mamų pasisakymų ir pripažino, kad socialinės paslaugos, skirtos būtent mamoms su negalia padėti auginti vaikus, šiuo metu nėra pakankamai išplėtotos.
Diskusijoje svarstyta, kodėl šios moterų grupės poreikiai taip ilgai liko socialinės politikos paraštėse. Viena iš galimų priežasčių – tai, kad pačios mamos viešai nekalbėjo apie patiriamus sunkumus. Be to, yra nerimo, kad pagalbos prašymas gali būti suprastas kaip negebėjimas pasirūpinti savo vaikais. Prie menko šios temos matomumo prisideda ir palyginti nedidelė sunkią negalią turinčių mamų grupė bei nepakankamas jų interesų atstovavimas.
Po renginio V. Toleikienė patikino, kad imasi šio klausimo ir sieks jam skirti dėmesio. Šis pažadas suteikia pagrindo tikėtis, kad renginio metu išsakytos problemos neliks vien diskusijos tema.
Nuo išgirstų istorijų – prie realių pokyčių
Renginys parodė, kad mamoms su negalia reikia ne tik daugiau socialinių paslaugų, bet ir kitokio požiūrio į jų poreikius. Pagalba turėtų būti planuojama atsižvelgiant į visos šeimos situaciją, motinos negalios pobūdį, vaiko amžių ir individualias aplinkybes. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad moterys galėtų gauti lanksčią, individualizuotą pagalbą – tai pabrėžė didžioji dalis mamų.
Nors renginyje buvo pristatyti trys skirtingi pranešimai, juos sujungė viena esminė mintis: socialinių paslaugų sistema turi padėti mamoms su negalia įgyvendinti savo teisę auginti vaikus, o ne reikalauti, kad jos pačios prisitaikytų prie nelanksčios pagalbos sistemos.
Aktyvus mamų dalyvavimas ir ministerijos atstovės išsakytas įsipareigojimas suteikė šiam susitikimui ypatingą reikšmę. Jis tapo ne tik tyrimų rezultatų pristatymu, bet ir galimybe pradėti tiesioginį dialogą tarp mamų su negalia ir už socialinių paslaugų politiką atsakingų institucijų.
Svarbiausias tolesnis žingsnis – užtikrinti, kad išgirsti mamų poreikiai virstų konkrečiais sprendimais, o jų balsas būtų girdimas ne tik pavieniuose renginiuose, bet ir nuolat formuojant socialinę politiką.
Renginio pranešimai: