Ar galima įvertinti, ar viešoji erdvė yra prieinama vien pažvelgus į jos nuotrauką?
Dauguma žmonių tikriausiai atsakytų – taip. Jeigu aikštė atrodo tvarkinga, naujai sutvarkyta ir estetiška, vadinasi, viskas gerai.

Tačiau prieinamumo ekspertai mokosi matyti kitaip.

Liepos 8 d. vyko antrieji projekto „Erdvė visiems: regioninės stebėsenos ir advokacijos stiprinimas“ (VERTA) nuotoliniai mokymai, kuriuose Molėtų ir Panevėžio regionų dalyviai gilino gebėjimus analizuoti projektinius pasiūlymus, vertinti prieinamumo sprendimus, praktiškai taikyti skaitmeninį audito klausimyną ir sisteminti stebėsenos duomenis advokacijai.

Šį kartą didelis dėmesys buvo skirtas ne tik teisės aktams ar techniniams reikalavimams, bet ir gebėjimui pastebėti tai, kas dažnai lieka nepastebėta.
Vienas iš praktinių pavyzdžių tapo Kėdainių aikštės nuotrauka. Iš pirmo žvilgsnio ji atrodo patraukli ir šiuolaikiška. Tačiau „perskaičius“ ją kartu su dalyviais, paaiškėjo daugybė svarbių detalių – pavojingi (ypatingai žmonėms su regos negalia ir prasta lygsvara) žemi borteliai prie fontano, nevienodo aukščio laiptų pakopos, suoliukai be porankių, netinkamai išdėstyti vedimo paviršiai, nepatogios „iškandžiotos“ plytelės parkavimosi aikštelėje ir kiti sprendimai, kurie gali apsunkinti arba net kelti pavojų skirtingiems žmonėms.

Tai tapo puikia iliustracija, kad prieinamumas nėra atskirų elementų suma. Jis reikalauja holistinio požiūrio – vertinti visą žmogaus kelią, o ne pavienius sprendimus.

Mokymų dalyvių atsiliepimai parodė, kaip greitai keičiasi jų požiūris. Vienas dalyvis prisipažino, kad pradėjęs analizuoti projektinius pasiūlymus pajuto ir didelį susidomėjimą, ir baimę: „Labai įdomu, bet ir žiauriai baisu.“

Kitas pastebėjo, kad po kelių valandų darbo pradėjo matyti tai, ko anksčiau nepastebėdavo: Iš tų visų 60 projektinio pasiūlymo puslapių man svarbūs liko tik kokie 15.“
Dar viena dalyvė sakė: „Po šito susitikimo jaučiuosi tvirtesnė. Dabar jau žinau, į ką labiau kreipti dėmesį.“

Tokie pasisakymai atskleidžia svarbiausią mokymų rezultatą – auga ne tik žinios, bet ir pasitikėjimas savo jėgomis.

Lektorė Ginta dalyvius drąsino primindama, kad svarbiausia yra smalsumas ir noras mokytis: „Tas jūsų susidomėjimas ir užsikabinimas yra daug svarbesnis už pradžioje jaučiamą baimę. Jūs jau dabar matote, kad pandusas per status, o netrukus mokėsite tai pagrįsti teisės aktų kalba.“

Ramunė prisiminė savo pačios pradžią: „Kai pati pradėjau dirbti, irgi buvo baisu. Atrodė, kad nieko nesuprantu. Bet paskui supranti, kad kiekvienu atveju galima rasti takelį pro tuos tankius medžius.“

Tokios mintys ypač svarbios naujai besiformuojančiai regioninių prieinamumo ekspertų komandai. Jos primena, kad ekspertu netampama per vieną dieną – juo tampama nuosekliai mokantis, praktikuojantis ir drįstant užduoti klausimus.

Projektas VERTA siekia būtent to – stiprinti regionuose gyvenančių žmonių gebėjimus savarankiškai vertinti aplinkos prieinamumą, pastebėti problemas ir argumentuotai atstovauti žmonių su negalia teisėms.

Ir, ko gero, svarbiausias šių mokymų atradimas buvo ne naujas teisės aktas ar techninis reikalavimas. Svarbiausia buvo išmokti kitaip skaityti aplinką.

Finansavimo informacija:
Projektas bendrai finansuojamas pagal programą „VERTA!“ (II etapas, 2025–2027 m.), iš Europos Sąjungos programos „Piliečiai, lygybė, teisės ir vertybės“ (CERV-2024-CITIZENS-VALUES, sutarties Nr. CERV2-K3-0013). Projekto įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2026 m. birželio 1 d. iki 2027 m. gegužės 31 d.

 
Programą finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už jas atsakinga.