STR 2.03.01:2001 Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms
1. Miestų, miestelių ir kaimų teritorijos
19. Miestų, miestelių ir kaimų (toliau – miestai) teritorijos bei visi jų elementai turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad nesukeltų kliūčių negalią turintiems žmonėms ir nebūtų kaip nors ribojamas jų laisvas gyvenimas, judėjimas ir veikla. ŽN svarbių objektų sąrašas pateiktas šio reglamento A priede.
20. Miesto teritorijoje greta būstų turi būti įrengiami būtini žmonių aptarnavimo objektai. Atstumai iki jų turi užtikrinti ŽN galimybę jais naudotis.
21. Gyvenamojoje teritorijoje, gyvenamuosiuose kvartaluose ir atskiruose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose turi būti suprojektuota ne mažiau kaip 5% butų, tinkamų gyventi ŽN.
22. ŽN pritaikyti būstai turi būti tolygiai išdėstyti miesto gyvenamojoje teritorijoje.
23. ŽN pritaikyti būstai turi būti įvairaus dydžio, tokie, kaip ir kiti miesto teritorijoje esantys būstai.
24. Miesto aplinkoje turi būti įrengiami viešieji sanitariniai mazgai ir taksofonai bei užtikrinta galimybė ŽN jais naudotis.
25. Atstumas nuo būstų, kuriuose įrengti žmonių su negalia butai, iki miesto viešojo keleivių susisiekimo sistemos transporto stotelių turi užtikrinti ŽN realią galimybę jas pasiekti ir būti ne didesnis kaip 500 m.
26. Miesto gatvės, tiltai, viadukai, sankryžos, automobilių stovėjimo aukštelės, perėjos, aikštės, takai ir kiti elementai turi būti suprojektuoti taip, kad jie nesudarytų kliūčių ŽN. Bendruosius transporto infrastruktūros objektų reikalavimus nustato techninis reglamentas [17.18].
27. Miesto ir užmiesčio viešojo keleivių susisiekimo sistemos stotelės, persėdimo ir galiniai punktai turi būti suprojektuoti taip, kad ŽN galėtų be kliūčių savarankiškai naudotis viešojo transporto priemonėmis.
28. Bevariklio transporto takai ir kiti infrastruktūros objektai turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad jais galėtų naudotis ŽN. Bendruosius bevariklio transporto sistemos reikalavimus nustato Bevariklio transporto įstatymas [17.3].
29. Visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose yra daugiau nei 50 darbo vietų, 2% jų turi būti įrengta taip, kad jose galėtų dirbti žmonės su negalia [17.1].
30. ŽN pritaikyti miesto aplinkos elementai turi būti pažymėti ŽN informacijos ženklu (B priedas).
2. Pėsčiųjų takai
31. Pėsčiųjų takai turi būti suprojektuoti taip, kad ŽN galėtų jais laisvai ir saugiai judėti.
32. Pastato ar statinio sklype turi būti pritaikyta trasa, vedanti nuo patekimo į sklypą iki pagrindinio įėjimo į pastatą ar statinį.
33. Pėsčiųjų tako plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 200 mm. Pėsčiųjų tako išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:20 (5%). Skersinis pėsčiųjų tako nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:30 (3,3%).
34. Pėsčiųjų takų, esančių pritaikytoje judėjimo trasoje, lygių skirtumai ir nelygumai neturi būti didesni kaip 20 mm. Dangų reikalavimai pateikti 133 p. Jei pėsčiųjų judėjimo trasoje tako nuolydis viršija 1:12 (5%) ar nelygumai yra didesni nei 20 mm, turi būti įrengti pandusai, kurių dydžiai nurodyti 116-119 p.
35. Panduso juostos išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:12 (8,3%). Panduso juosta turi būti tiesi ir be skersinio nuolydžio.
36. C ir D kategorijų gatvės susikirtimų su pėsčiųjų takais vietose turi būti pakeltos į takų lygį [17.18].
37. Šalia pėsčiųjų tako, ne rečiau kaip kas 150 m, turi būti įrengtos ŽN poilsio aikštelės su suoleliais. Šalia ilgo ištisinio pakilimo, artimo didžiausiam leistinam (33 p.), pėsčiųjų takų poilsio vietos turi būti įrengiamos ne rečiau kaip kas 60 m. Poilsio vietos turi būti ne mažesnio kaip 1 500 mm pločio ir 1 500 mm ilgio.
38. Pėsčiųjų takas turi būti įrengtas ne aukščiau kaip 150 mm virš gatvės važiuojamosios dalies. Jei B ir C kategorijų gatvėse [17.18] šaligatvis ir gatvės važiuojamoji dalis įrengti viename lygyje, jų riba turi būti pažymėta skirtingos faktūros ir skirtingos spalvos įspėjamąja juosta.
39. Pėsčiųjų takuose prieš lygio ar krypties pasikeitimus ir susikirtimų su gatvių važiuojamąja dalimi bei kitomis kliūtimis vietose turi būti įrengti 135 p. nurodytų savybių įspėjamieji paviršiai.
40. Į pėsčiųjų takus neturi išsikišti objektai, galintys tapti kliūtimi ŽN. Pėsčiųjų takuose sumontuoti objektai (šviestuvai, ženklai, durų uždarymo mechanizmai ir pan.) turi būti ne žemiau kaip 2 100 mm virš tako paviršiaus. Ant pėsčiųjų takų ar šaligatvių neturi būti dangčių, grotų, trapų ir kitų kliūčių, kyšančių aukščiau ar įleistų giliau kaip 10 mm nuo tako paviršiaus.
41. Tiltų, viadukų ir požeminių perėjų pėsčiųjų takai ir šaligatviai turi būti tokio pločio, nuolydžio, dangos ir kitų parametrų, kaip nustatyta šiame reglamente.
42. Kai pėsčiųjų takų, esančių ant tiltų, viadukų bei požeminėse perėjose, nuolydis yra didesnis, nei nustatyta šiame reglamente, būtina įrengti 116-119 p. nustatytų dydžių pandusus arba 125-128 p. nustatytų dydžių kėlimo įrenginius. Šalia požeminių perėjų laiptų turi būti įrengti šio reglamento 116-119 p. nustatytų dydžių pandusai arba 125-128 p. nustatytų dydžių kėlimo mechanizmai.
43. Tiltų, viadukų ir požeminių perėjų pėsčiųjų takai, laiptai, pandusai ir kiti elementai turi būti gerai apšviesti tamsiuoju paros metu, o požeminės jų dalys – nuolatos.
44. Pėsčiųjų takai, šaligatviai, laiptai, pandusai turi būti įrengti taip, kad ant jų nesikauptų vanduo ir kad jie neapledėtų.
45. Pėsčiųjų takai, perėjos, pandusai, laiptai ir kiti ŽN trasoje esantys elementai turi būti gerai apšviesti tamsiuoju paros metu.
Komentarai 5
Rimas
koks A tipo WC kabinos dydis ŽN
LZNS
ISO standarte nurodoma, kad A tipo tualeto matmenys yra 2200×2300 mm. Prieš unitazą ir praustuvą būtina laisva manevravimo erdvė 1500×1500 mm.
Robertas
Sveiki! Norime tvirtinti skysto muilo dozatorius.kokiame aukštyje( nuo švariu grindų) tai turim padaryti. Ar tokiame kaip nurodoma muilo laikikliais? Kaip suprantu 850mm…ar nurodomas kitoks aukštis?
LZNS
Muilo dozatorius tvirtinamas virš kriauklės, kad dozatoriaus apatinis kraštas būtų 900 mm aukštyje.
Danutė
laba diena, kokiame aukštyje dedami elektros jungikliai prie durų ir prie lovų? gyvens neįgalieji su proto negalia?