Vaikai su negalia – NEMATOMI

akcijavaikai

Kovo 9 d. Vinco Kudirkos aikštę Vilniuje užpildė tūkstantis kėdžių su kortelėmis, kuriose surašytos medicininės vaikų su negalia diagnozės. Taip, remiantis terapiniu simptominiu požiūriu ir juo pagrįstu paslaugų modeliu, matomas vaikas.

Šia tylia akcija labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ išreiškė negalią turinčius vaikus auginančių šeimų protestą prieš Vyriausybės tvirtinamas tvarkas, kurios, jų teigimu, palankios tik biurokratinio aparato plėtrai, bet ne pagalbai vaikams ir šeimoms, kuriose jie gyvena.

„Atstovaudami negalią turinčio vaiko ir jo šeimos interesus, reikalaujame, kad Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, būtų sukurta pagalbos sistema kiekvienam vaikui: išgyvenančiam tėvų skyrybas ar patiriančiam patyčias mokykloje, gyvenančiam šeimoje, kurioje suaugę neturi socialinių įgūdžių, ar atotolio šeimoje, kai tėvai dirba užsienyje, o vaikas auga su seneliais ar jį prižiūri kiti giminaičiai. Kad būtų išspręstos šios ir kitos socialinės problemos, pagaliau privalome ryžtis keisti paslaugų sistemą ir vadybos procesus – pereiti nuo kiekybinio prie kokybinio rezultatų vertinimo ir atskaitingo bei koordinuoto tikslinio finansavimo panaudojimo. Tam reikia priimti vaiko poreikių lygių vertinimo ir paslaugų lygių teikimo modelį, pagrįstą konkrečiais visų numatomų paslaugų lygių valstybės ir savivaldybių dotuojamais įsipareigojimais. Kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas, kiekvienam vaikui turi būti skiriamas ir atvejo vadybininkas. Negalią turintiems vaikams pagal šį modelį paslaugos individualizuojamos, t.y., įvertinus vaiko situaciją ir aplinką, pritaikomos pagal kiekvieno vaiko poreikius. Kol kas negalią turintiems vaikams, kaip ir kitiems, kuriems reikalinga pagalba, neteikiamos individualizuotos paslaugos. Nustačius vaikui diagnozę ir skyrus negalią, paslaugos skiriamos ir apmokamos ne vaikui, o jo turimai diagnozei, todėl šie vaikai lieka nematomi,“ – sako labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ steigėja ir vadovė Aušra Stančikienė.

Pasak jos, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomas neįgaliųjų specialiųjų poreikių vertinimo ir tenkinimo modelis, kuriuo numatoma nustatyti dviejų lygių slaugos ir dviejų lygių priežiūros specialiuosius poreikius, pagal kuriuos bus skiriamos tikslinės išlaidų kompensacijos, bei į neįgaliųjų specialiųjų poreikių vertinimą įtraukti socialinius darbuotojus, yra ydingas. Deklaruodamos paslaugų plėtrą ir kompleksiškumą, perėjimą nuo institucinės globos prie paslaugų bendruomenėje, valdžios institucijos elgiasi priešingai. Toks imitacinis pagalbos modelis ne tik atima duoną, bet ir dantis išrauna.
A. Stančikienės teigimu, pagal dabar veikiančią sistemą neįgalumo ir šalpos (priežiūros arba slaugos) pensiją gauna suaugęs teisėtas neįgalaus vaiko atstovas. Dažniausiai tai būna mama. Apie 80 proc. mamų, auginančių vaiką su sunkia, o kartais ir vidutine negalia, nedirba, nes slaugo ar prižiūri savo atžalą. Taigi negalią turinčiam vaikui skiriami pinigai tampa vieninteliu šeimos pragyvenimo šaltiniu ir negali būti skiriami kokybiškam gydymui ar ugdymui.

„Algojimo“, atstovaujančio vaikus su negalia auginančių šeimų interesus, bendruomenės nuomone, naujasis Neįgaliųjų specialiųjų poreikių vertinimo ir tenkinimo modelio projektas pažeidžia negalią turinčio vaiko, kaip neįgalaus vaiko, pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, ir kaip vaiko, pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, teises.

„Joks socialinis darbuotojas nepasiteiravo kaip mes ištveriame šią situaciją, nes mūsų niekada nematė. Ir kaip gali būti sukurtas modelis be mūsų kasdieninės patirties? Akivaizdu, kad nesuprantant situacijos, neįmanoma į ją ir atliepti”, – stebisi Erika Švenčionienė, auginanti 9 m. dukrelę Urtę.

Ar žinote:

  • iki šiol nėra tikslios statistikos apie negalią turinčių vaikų Lietuvoje skaičių
    (mūsų duomenimis, turime apie 30 tūkst. vaikų su negalia, nors LR Statistikos departamentas nurodo 16399 , o SADM – 14 tūkst. vaikų)
  • apie 7-iems tūkst. jų ugdymo paslaugos yra neprieinamos
  • kasdien Lietuvoje pirmą kartą negalia nustatoma vidutiniškai 5-6 vaikams
  • neįgaliesiems nesukurta sistema ir sąlygos profesijai įgyti ar amato išmokti, todėl daugelį jų, sulaukusių pilnametystės, išlaiko valstybė
  • negalią turinčių suaugusių asmenų skaičius artėja prie 250 tūkst.
  • kiekvienam vaikui su negalia valstybė skiria iki 4000 Eur per mėn., tačiau vaiką ir jo šeimą pasiekia TIKTAI iki 500 Eur – vos 10 proc. lėšų, o kitos atitenka sistemos išlaikymui.

Informacijos šaltinis: www.algojimas.lt

LZNS - post author

Mums labai svarbu pasiūlyti neįgaliesiems daugiau galimybių, kad jie galėtų pasinaudoti visomis savo teisėmis ir visapusiškai dalyvautų visuomenės gyvenime.

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas