Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pramiegojo europinius milijonus

straipsnis2

Nevyriausybinių organizacijų atstovai nusivylę, kaip valstybė tvarkosi su viešaisiais finansais, kaip vykdo globos namų pertvarką ir kaip bendrauja su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO). Trečiadienį spaudos konferencijoje nevyriausybininkai pranešė, kad valdininkai švaisto milijonus ir trypčioja vietoje. Situacija, sako jie, labai liūdna.

Štai Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas nurodė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl neveiklumo ar per neapsižiūrėjimą greičiausiai praras 11 mln. eurų iš Europos Komisijos, kuriuos šį būtų skyrusi Lietuvos NVO sektoriui.

„Europos Komisija sukūrusi keturis bendradarbiavimo tinklus, o šis tinklas, skirtas socialinei sričiai, vadinamas „Inclusion“ (įtrauktis – red.). Kiekviena Europos Sąjungos valstybė turi parengti planą šiam tinklui, o tada Europos Komisija paskirsto kiekvienai valstybei pinigus. Lietuvai, berods, buvo skirta apie 11 mln. eurų. Lietuva turėjo pasirengti strategiją, kaip į NVO sektorių pateks ta injekcija iš Europos Komisijos, tačiau praeitą savaitę buvo posėdis, kuriame pasakė, kad Lietuva nieko nepadarė.

Tą planą turėjo parengti SADM kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, tačiau to kontakto visai nebuvo. Jeigu nevyriausybininkai būtų iš anksto žinoję, kad kažkas ten bus, jie patys būtų inicijavę to plano parengimą ir ministeriją būtų spaudę. Dabar Lietuva liko vienintelė valstybė, neparengusi to plano“, – kalbėjo M. Žaltauskas. NVOInfographic Jis nurodė, kad situacija dėl negautų milijonų dar aiškinamasi, tačiau greičiausiai jų gauti šaliai jau nebepavyks.

Tik pradžia

NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė sakė, kad toks valdininkų neveiklumo pavyzdys tėra tik pradžia, nes tokių EK tinklų, vedančių mokymus ir skirstančių paramą, yra keturi, o Lietuva dalyvauja tik viename. „ Labai dažnai sakoma, kad NVO yra prašytojai, tačiau mes nenorime būti prašytojais, norime dalyvauti procese, dirbti ir užsidirbti, o menamą pelną reinvestuoti savo organizacijai palaikyti. Pavyzdžiui, yra tokia socialinio verslumo grupė, kur niekas nedelegavo jokių atstovų – nei vyriausybės, nei NVO. Mes tik praeitą savaitę sužinojome, kad jau tos grupės šį mėnesį antrą kartą turėjo posėdžiauti Briuselyje, o mūsų net valstybės tarnautojo ten nėra. Tai reiškia, kad mes labai smarkiai vėluojame, nes kitos šalys važiuoja, mokosi, pasiima metodikas ir pinigus, o mes gi kur? Mums to nereikia, nes ir taip viską turime?“ – retoriškai klausė E. Urbonienė.

ŠMM nekalba

VŠĮ „Europos namai“ direktorė, Nacionalinės švietimo organizacijų koalicijos koordinatorė Judita Akromienė labai apgailestavo, kad, jeigu su kitomis ministerijomis NVO bent jau kažkiek bendrauja, Švietimo ir mokslo ministerija, anot jos, su nevyriausybininkais išvis nebendradarbiauja.

„Kalbėjimas gali būti įgyvendinant partnerystės principą – priimant strategijas, programas, tai yra visų socialinių partnerių įtraukimas nuo pat pradžios, kas yra pamatinis demokratijos principas. Kita kryptis yra viešųjų paslaugų decentralizavimas, įtraukiant socialinius-ekonominius partnerius, įskaitant nevyriausybines organizacijas. Kalbant apie partnerystės principo įgyvendinimą, kurį rekomenduoja tiek ES, tiek kitos Vakarų organizacijos, Švietimo ir mokslo ministerijos kuruojamose srityse tai išvis nevyksta“, – nurodė J. Akromienė.

Kalbėtoją liūdina ir tai, kad NVO nedalyvauja įvairių viešųjų paslaugų teikime, ką, pasak jos, galėtų daryti žymiai efektyviau nei biudžetinės organizacijos, kurios dažnai yra supančiotos biurokratinių taisyklių ir mechanizmų.

„Valstybės kontrolės 2015 metais padarytos išvados neformalaus švietimo srityje rodo tai, kad 300 mln, eurų skirta parama praėjusiam laikotarpiui yra visiškai neefektyvi, nes tik 30 proc. jaunų žmonių dalyvauja neformaliame švietime“, – sakė NVO atstovė.

J. Akromienė taip pat nurodė, kad ŠMM, padidinusi mokytojams algas iš neformaliajam ugdymui skirtų lėšų, tai padarė savavališkai, iš anksto nepasitarusi su Finansų ministerija.

Procesai nevyksta

E. Urbonienė taip pat kritikuoja SADM vykdomą deinstitucionalizacijos – globos namų pertvarkos procesą. Pasak jos, biudžeto lėšos tam leidžiamos, tačiau realūs procesai nevyksta.

„Daugelį metų girdime tą patį: keiskite savo globos sistemą, keiskite požiūrį į vaiką ir į šeimą. Mūsų šalis tuo tarpu tik tobulina teisės aktus. Juk deinstitucionalizacija nėra tik globos namų uždarymas, bet ir įvairovės sukūrimas, perkamos paslaugos, taip pat ir iš NVO sektoriaus, nes žmonės, dirbantys nevyriausybiniame sektoriuje, pakelia ir pilietiškumą. Tačiau didelė dalis mūsų NVO sektoriaus jau nustekentas“, – teigė pašnekovė.

E. Urbonienė nurodo, kad artėja 2020-tieji, kuomet pasibaigs Lietuvai skiriama struktūrinė parama, o mechanizmas, kuris turėtų pradėti veikti, kad mažėtų ydingas socialinis konvejeris, kai vaikai papuola į globos sistemą, o ne į šeimas, pasak jos, neveikia.

„Mūsų vaikai žūsta, motinos kenčia, globos sistema, kokia buvo, tokia ir kol kas liko. Žmonės rajonuose bijo, nes atėjo signalas, kad reikia uždaryti globos namus. O kur dėti tuos vaikus, kurie yra mušami ir žudomi? Nėra, kur jų dėti, nes nėra paslaugų šeimai, nėra paruoštų globėjų, kurie galėtų laikinai paimti vaikus ir dirbti su ta šeima. Pas mus vežimas yra prieš arklį“, – nurodė NVO atstovė.

M. Žaltausko teigimu, Lietuvos valdžia nenori bendradarbiauti su NVO dėl sovietinio palikimo, kuomet NVO išvis nebūdavo ir dėl negebėjimo vertinti dabartinės situacijos. Pasak jo, pinigai skiriami institucijoms, pastatams, objektams, žmonių atlyginimams, tačiau į realius žmonių poreikius nežiūrima.

SADM: lėšų neprarado

Raštu atsiųstame SADM Struktūrinės paramos departamento atsakyme teigiama, kad minėtos lėšos nedingsta – jas, ministerijos teigimu, bus galima panaudoti ir 2018 m. „2014-2020 m. metų Lietuvos ES fondų investicijų Veiksmų programoje yra suplanuota konkursinė priemonė ,,Socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“, kuri būtų įgyvendinama NVO kartu su nacionaliniais ir tarptautiniais partneriais. Šioje priemonėje yra suplanuota, kad dalis projektų galės būti įgyvendinami ir dalyvaujant tarptautiniuose kvietimuose, kurie bus skelbiami 2016 m. III ketv. ir 2018 metais. Lietuva planuoja dalyvauti pirmajame kvietime, pagal kurį paraiškos bus teikiamos iki 2016 m. spalio mėn. pradžios, tačiau jeigu dėl kokių nors aplinkybių ne visos lėšos būtų panaudotos 2016 m., jos galėtų būti naudojamos ir 2018 m. tad šiai priemonei suplanuotos ir EK patvirtintos lėšos niekur nedingsta.“

Visą straipsnį galite rasti http://www.tv3.lt/naujiena/868226/nevyriausybininkai-pratruko-ministerija-pramiegojo-europinius-milijonus

LZNS - post author

Mums labai svarbu pasiūlyti neįgaliesiems daugiau galimybių, kad jie galėtų pasinaudoti visomis savo teisėmis ir visapusiškai dalyvautų visuomenės gyvenime.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published