Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina žmones būti budriais ir neskubėti mokėti iš savo kišenės už specialias judėjimą lengvinančias ortopedijos technikos priemones, neįsitikinus, ar to tikrai reikia. Kai kurie žmonės, priklausomai nuo sveikatos būklės ir socialinės grupės, tokius gaminius galima gauti nemokamai, nes jų įsigijimo išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Taip elgtis raginama neatsitiktinai – VLK nuolat sulaukia gyventojų klausimų ir skundų dėl ortopedijos technikos priemonių, ypač avalynės, įsigijimo ir taikomų priemokų.

VLK Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas tvirtina, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kuri nėra pasikeitusi nuo 2012 m., žmonės turi galimybę gauti specialias ortopedijos technikos priemones, kai jas skiria gydytojas ortopedas, ir už jas nemokėti jokių priemokų.

„PSDF lėšomis gali būti apmokami kojų, rankų, dubens protezai, kojų, rankų, stuburo ar kaklo įtvarai, taip pat krūties protezai. Tuo turi vadovautis visos ortopedijos priemones gaminančios įmonės, sudariusios sutartis su VLK dėl ortopedinės avalynės gaminimo“, – tvirtina G. Baranauskas.

Jo teigimu, jei pacientas turi negalią, yra iki 18 metų ar pensinio amžiaus, jam skiriama pagal nustatytas indikacijas sudėtinga ortopedinė avalynė gali būti kompensuojama 100 procentų.

„Ortopedijos įmonės privalo tokius pacientus aprūpinti ortopedine avalyne ir netaikyti jokių priemokų už technologinius ypatumus, kurie gali būti kompensuojami PSDF lėšomis. Taigi jei žmogui gali būti kompensuojama 100 proc., jam ir turi būti pasiūlytas toks gaminys, už kurį nereikėtų mokėti papildomai iš savo kišenės“, – aiškino VLK atstovas.

VLK atstovas G. Baranauskas atkreipia dėmesį, kad primokėti šiems žmonėms, kuriems kompensuojama 100 proc., gali tekti tik tokiu atveju, jei jie savo iniciatyva pageidauja kitokios ortopedinės avalynės, nei yra kompensuojama, pasižyminti specifiniais technologiniais ypatumais.

„Pavyzdžiui, jei jis nori ypatingų dirželių arba, kad avalynė būtų pagaminta iš itin brangių medžiagų, už kurias nėra numatytas apmokėjimas PSDF lėšomis, už tokius priedus jis turėtų susimokėti pats. Be to, gamintojas ant paciento užsakymo lapo privalo įrašyti tuos technologinius ypatumus, o pacientas savo parašu turi patvirtinti sutikimą už juos mokėti priemoką. Būna atvejų, kad pacientams nepakankamai aiškiai pasakoma, už ką reikės primokėti, o žmonės pasirašo įdėmiai neperskaitę, nesusipažinę“, – aiškina G. Baranauskas.

Tuo tarpu, anot G. Baranausko, dirbantiems ir įvairias pajamas gaunantiems žmonėms gali būti kompensuojama iki 50 proc. ortopedinės avalynės kainos, o likusią tokio gaminio kainą jie turi susimokėti savo lėšomis. Žinoma, apie tai jį turi informuoti iš anksto įmonė, kurioje pacientas užsisako tokią avalynę.