Paroda „Socialiniai portretai“

Sokis (1)

Šiemet savo kelionę po šalies miestus baigia Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) organizuota fotografijų paroda „Socialiniai portretai“. Nuo 2015-ųjų metų keliaujanti paroda buvo eksponuota 70 kartų, ją išvydo tūkstančiai lankytojų.Šiuo meniniu projektu buvo siekiama supažindinti visuomenę su žmonių, turinčių negalią aktyviu socialiniu gyvenimu.

Įkvepiantys socialiniai portretai

Kaip teigia Vilniaus neįgaliųjų dienos centro vadovė ir parodos kuratorė Nijolė Zenkevičiūtė, pirminis šios parodos tikslas buvo sugriauti gajų mitą visuomenėje, kad žmonės su negalia riboja savo socialinį gyvenimą ir laisvalaikį, o taip pat suteikti erdvę eksponuoti žmonių su negalia sukurtus darbus.Paroda susideda iš dviejų dalių – vienoje profesionalaus fotografo Egidijaus Skipario dokumentinių fotografijų ciklas „Socialiniai portretai“, kitoje žmonių su negalia meno pleneruose sukurtos fotografijos.
Fotografijų ciklo „Socialiniai portretai“autorius Egidijus Skiparis – ilgametis Lietuvos neįgaliųjų gyvenimo fotometraštininkas. Jis buvo „Bičiulystės“ redakcijos fotografas, įvairių neįgaliųjų organizacijų projektų bendradarbis, kūrybingas ir talentingas fotografijos paslapčių mokytojas. Jo darbuoseatsispindi žmonių su negalia pomėgiai, šventės ir kasdienybė.

„Šios parodos leitmotyvas – „Aš galiu“, – sako Nijolė Zenkevičiūtė. – Fotografijų personažai laužo įsigalėjusius stereotipus, kad kartu su negalia baigiasi aktyvus gyvenimas. Jis nesibaigia, o atrandamas iš naujo. Neįgalieji drąsiai meta iššūkį savo aplinkai ir mokosi naujų dalykų.“Fotografijose užfiksuotos akimirkos iš turiningo neįgaliųjų gyvenimo: įvairių ekskursijų,sporto varžytuvių, švenčių, socialinių akcijų, kūrybinių stovyklų, žygių baidarėmis ir k.t. Parodos herojai dėl negalios neatsisako savo tikslų. Jie sportuoja, užsiima rankdarbiais, muzikuoja, pramogauja ar tiesiog džiaugiasi draugų ir šeimos narių artuma. „Fotografas labai taikliai pagauna neįgaliųjų nuotaiką, jų apsisprendimą nepasiduoti ir gyventi pilnavertį gyvenimą, kartu perduodamas žiūrovams savo nuoširdumą ir vidinę energiją. Tai švelnus ir kartu emocingas naratyvas“, – pasakoja dienos centro vadovė.

Parodos kūriniuose nėra nevilties, apatijos ar gailesčio sau.Žiūrovasfotografijose mato vyrą vežimėlyje, žaidžiantį tenisą, kitą – svajingai žvelgiantį į tolį nuo Kernavės piliakalnio, moterį, besidžiaugiančią Baltijos jūros bangomis, jaunuolį, kapojantį malkas laužui, grupelę, persirengusią angelais, drąsiai dalyvaujančią socialinėje akcijoje „Angelų judėjimas“. Tai žmonių su negalia socialinio gyvenimo akimirkos, kurias fotografas tarsi karoliukus suvėrė į vientisą vėrinį. Paroda – įkvepianti, padrąsinanti ir skatinanti atsiverti vieni kitiems ir pasauliui.

Iš foto plenero– į parodą

LŽNS rengiamų stovyklų tradiciniuose pleneruose profesionalūs fotografai supažindina neįgaliuosius su fotografijos menu.Stovyklų dalyviai mokosiįžvelgti grožį įprastuose dalykuose ir tobulina fotografavimo įgūdžius. Kadangi pleneruose gimsta nemažai įdomių fotografijos darbų, buvo nutarta kai kuriuos jų eksponuoti kartu su dokumentinių nuotraukų ciklu „Socialiniai portretai“. Taip menininkai su negalia savo fotografijas galėjo parodyti platesnei auditorijai.

2017 metais kūrybiniame plenere Nidoje menininkai kūrė darbus tema „Smėlio karalystė“. Šiame plenere dalyvavusi Adriana Zarumna pasakoja, kad gamta jai gražiausia fotografijos tema. Fotografė prisipažįsta, kad iki šio plenero nekreipdavo dėmesio į gamtos detales. Pasirodo, kai įsižiūri – jos tokios gražios. Adrianai patinka žaisti su detalėmis:fotografuojamos iš labai arti jos tarsi keičia savo struktūrą – šaka primena trapų kristalą, o smėlis – rupią druską.

Fotografas Linas Misiūnas savo kūriniais kalba apie gamtos pažeidžiamumą. Jis dėlioja smėlio mozaiką, pasitelkdamas žmogaus paliktus pėdsakus gamtoje. Smėlyje daiktai išryškėja bylodami, kad plastiko ar betono egzistavimas pergyvena žmogų. Tai jautrus kūrybos momentas.

Paroda Lietuvą apkeliavo kelis kartus

Paskutinė keliaujančios parodos stotelė – ekspozicija Ceikinių kultūros centre Ignalinos rajone. N. Zenkevičiūtė pasakoja, kad ši paroda per penkerius metus kelis kartus apvažiavo Lietuvą. Fotografijos buvo eksponuojamos įvairių miestų ir miestelių kultūros centruose, bibliotekose, turizmo centruose, savivaldybėse, globos namuose, bažnyčiose. Vadovė pasidžiaugė, kad bendruomenės pačios pasikviesdavo keliaujančią parodą į svečius. Ypač aktyvūs buvo Ignalinos ir Telšių rajono kultūros centrai. Šiuose rajonuose daugiausiai kartų buvo eksponuojama paroda, nes bendruomenių atstovai vieni iš kitų sužinodavo apie šį, žmonių su negalia, fotografijų projektą. „Taip pat norėčiau išskirti ir bažnyčias, kurias aplankė paroda. Maldos namai visuomet maloniai sutikdavo ją eksponuoti, kai kurie ir patys pasiūlydavo savo erdves. Didelio susidomėjimo paroda sulaukė Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, Klaipėdos Šv. Pranciškonų vienuolyno bažnyčioje“, – dalinasi parodos kuratorė.

Paroda „Socialiniai portretai“ vienoje vietoje būdavo eksponuojama apie mėnesį, vėliau keliaudavo į kitą erdvę. Kartais parodos surengiamos konkrečia proga, pvz. Tolerancijos dienai, įvairioms socialinėms akcijoms mokyklose. Gausi vilniečių ir miesto svečių auditorija parodos fotografijas galėjo išvysti Katedros aikštėje, Sostinės dienų „Vilnius Tau“ renginio metu. Nors paroda buvo eksponuojama tik vieną dieną, ji sulaukė didelio susidomėjimo ir palaikymo. Gražių žodžių projekto organizatoriai negaili ir Vilniaus Jėzuitų gimnazijai, su kurios bendruomene LŽNS nariai bendradarbiauja jau ne vienerius metus. „Socialiniai projektai“ buvo eksponuojami gimnazijoje, šeštokų rekolekcijų metu. Ten pat vyko ir pokalbiai su gimnazistais apie dėkingumą.

Parodą sudaro 60 fotografijos darbų, tačiau kiekvieną kartą buvo eksponuojama tik 12-16 nuotraukų. Toks darbų kiekis dažniausiai tilpdavo kultūros centrų, bibliotekų salėse. Parodos kuratorė pasakoja, kad kiekviena erdvė, kurioje rengdavo parodą, turėjo savo specifiką, tačiau visos ekspozicijos, nepaisant įvairių logistikos iššūkių, buvo reprezentatyvios ir mielai lankomos.Nors šis projektas šiemet gruodžio mėnesį baigiasi, vėliau fotografijas planuojama įkelti į LŽNS interneto svetainę. „Su parodos darbais bus galima susipažinti virtualiai. Be to, ateityje, jei bendruomenėms kils poreikis eksponuoti fizinę parodą salėje, mes mielai ją surengsime“, – teigia N.Zenkevičiūtė.

LZNS - post author

Mums labai svarbu pasiūlyti neįgaliesiems daugiau galimybių, kad jie galėtų pasinaudoti visomis savo teisėmis ir visapusiškai dalyvautų visuomenės gyvenime.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published