Nustatant specialiuosius poreikius – pereinamasis laikotarpis dėl teismo sprendimo

teises aktai

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. birželio 28 d. paskelbė sprendimą norminėje byloje, kurioje, be kita ko, buvo prašoma ištirti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo (toliau – Kriterijų sąrašas) atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintiems principams.

Tiriamuose Kriterijų sąrašo 2.12 ir 2.13 punktuose buvo nustatyta, kad „specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, pagal šiuos pagrindinius kriterijus: <…> 2.12. operaciniu būdu neišgydomos arba negydytinos abiejų klubo sąnarių ankilozės, kurios pacientui neleidžia apsitarnauti (universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimu); 2.13. labai sutrikusios galūnių judėjimo funkcijos: 2.13.1. hemiplegijos, ryškios paraparezės, hemiparezės – sergant nervų, raumenų, kaulų, sąnarių ir jungiamojo audinio ligomis, kai Bartel indeksas 25-40 balų (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliųjų vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.); 2.13.2. paraplegijos ar tetraplegijos, kai nugaros smegenų pažeidimas pagal Tarptautinę nugaros smegenų pažeidimo klasifikaciją (ASIA) yra A ar B tipo“.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi aktualų teisinį reguliavimą, sprendė, jog, priėmus Kriterijų sąrašo pakeitimus, aptariami kriterijai buvo papildyti naujais reikalavimais ir juose neliko sveikatos sutrikimo „abiejų klubo sąnarių ryški kontraktūra“. Teisėjų kolegija sprendė, jog, šį norminį teisės aktą priėmęs subjektas, Kriterijų sąrašo 2.12 ir 2.13 punktus papildydamas naujais reikalavimais, privalėjo atsižvelgti į lūkesčius asmenų, kuriems pagal ankstesnę Kriterijų sąrašo redakciją buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – nustačius asmenims šiuos poreikius, jie gali turėti pagrįstus lūkesčius, kad nepasikeitus sveikatos būklei šie poreikiai bus nustatyti ir ateityje. Nurodytoje byloje taip pat buvo akcentuota, jog, priėmus šį aktą, nebuvo nustatyta pereinamųjų nuostatų ar kitokių priemonių, kuriomis būtų ginami minėtų asmenų lūkesčiai. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendė, jog Kriterijų sąrašo 2.12, 2.13 punktai ta apimtimi, kuria jie pablogina padėtį asmenų, kuriems specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis buvo nustatytas iki jo įsigaliojimo, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui (toliau – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pripažino, jog Kriterijų sąrašo 2.12 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl abiejų klubo sąnarių ankilozės nustatomas tik kada ji yra neišgydoma arba negydytina, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam neįgalumo kompensavimo principui. Toks reglamentavimas nebuvo suderinamas su šių santykių reguliavime įtvirtinta galimybe nustatyti specialiuosius poreikius laikinai, su specialiųjų poreikių nustatymo, susijusių išlaidų kompensavimo koncepcijos tikslais.

Nurodytoje byloje teisėjų kolegija taip pat pripažino, jog Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 25 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks sprendimas buvo siejamas su tuo, kad asmens teisės į tam tikrą įstatymų nustatytą socialinę paramą atsiradimo ir įgyvendinimo sąlygos, tarp jų – terminai, kuriais yra ribojama ši teisė, – galėjo būti nustatytos tik įstatymu.

Todėl nuo šių metų liepos 7 dienos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai (NDNT) nustatant asmenų specialiuosius poreikius laikinai nenustatomas jų terminas. Tai padaryta atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą.

Šiuo sprendimu pripažinta, kad Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo, kurį patvirtino socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai, 25 punktas neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo. Šiuo punktu yra nurodoma, kokiam terminui ir kokiu atveju nustatomi specialieji poreikiai, tačiau terminų nustatymas turėtų būti įtvirtintas ne vien tvarkos apraše, bet visų pirma Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme.

Siekiant vykdyti teismo sprendimą, parengtas šio įstatymo 24 straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo siūloma reglamentuoti specialiųjų poreikių nustatymo terminus. Šiuo metu projektas yra pateiktas suinteresuotoms institucijoms derinti, vėliau jis bus pateiktas svarstyti Vyriausybei ir Seimui.

Paskelbus minėtą teismo sprendimą, nuo 2016 m. liepos 7 d. aprašo 25 punktas nebegali būti taikomas. Todėl nuo 2016 m. liepos 7 d. iki bus priimtas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 24 straipsnio pakeitimas, nustatytų specialiųjų poreikių terminas dokumentuose nebus nurodomas. Įsigaliojus minėtam pakeitimui, specialiųjų poreikių terminą NDNT per įstatyme nurodytą laiką nustatys asmeniui nedalyvaujant, o apie nustatytą terminą jį informuos per 5 darbo dienas – neįgaliajam pačiam papildomai nereikės niekur kreiptis.

NDNT asmenims, kuriems pereinamuoju metu bus nustatomi specialieji poreikiai, apie šią tvarką suteiks išsamią informaciją.

Informacijos šaltinis: www.socmin.lt ir www.lvat.lt

LZNS - post author

Mums labai svarbu pasiūlyti neįgaliesiems daugiau galimybių, kad jie galėtų pasinaudoti visomis savo teisėmis ir visapusiškai dalyvautų visuomenės gyvenime.

Komentarai 2

  1. Angelija

    Na taip,matosi kaip Jums svarbu! Trys metai,turėjau automobilio statymo kortelę.20181204 protezavo kelio sąnarį ir nusimato ilgas gijimo etapas,juo labiau,kad kitos kojos kelio sąnario stovis ne ką geresnis {3 st.artrozė}.Taigi vaikštau su ramentais.
    Tai kaip suprasti ,kodėl sveikatai blogėjant,specialieji poreikiai jau nebepriklauso? Man nereikia tų skiriamų kapeikų,man labai buvo patogu naudotis automobilio statymo kortele,be kurios,sunku nueiti iš stovėjimo aikštelės.
    Pagarbiai.

    • LZNS

      Apskųskite priimtą sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta neskirti jums spec. poreikių. Gal peržiūrėjus sprendimą, jie bus nustatyti?

Parašykite komentarą

Your email address will not be published