Lietuvos žmonių su negalia sąjunga

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga logo

Foto konkursas „neGALIA“!

fotokonkursas

Vilniaus neįgaliųjų dienos centras organizuoja foto konkursą tema „neGALIA“, kurio nuotraukose užfiksuoti asmenys su negalia: neįgaliųjų kasdieninio gyvenimo akimirkos, atskleistos neįgaliųjų žmonių galimybės ir t.t

Kviečiame susipažinti su konkursui atsiųstomis nuotraukomis

Briga Povilionienė

Esu Briga Povilionienė 1986, fotografija prieš penkerius metus buvo man tik mažytis hobi, kuris pamažu užėmė vis didesnę mano gyvenimo dalį. Pastaruosius porą metų, tai jau taip mano darbas, bet teikiantis daug gerų emocijų, naujų pažinčių..
Pamačiusi, kad organizuojate tokį fotografijų konkursą „neGALIA“ iškart kilo noras jame sudalyvauti, bet.. peržvelgusi „atmintyje“ savo draugų ratą supratau, kad vizualiai „neįgalaus“ žmogaus draugų rate neturiu.. bet mintyse vis „ieškojau“ su kuo galėčiau susipažinti šia, jūsų konkurso, intencija.. ir visiškai atsitiktinai sutikau vieną simpatišką, optimistiškai nusiteikusią, aktyvią mamą, kuri augina tris vaikučius. Viena mergaitė Saulė, turi vaikščiojimo negalią. Iškart mamai parodžiau jūsų konkurso nuorodą, paklausiau ar jų šeima norėtų prisidėti prie mano idėjos įgyvendinimo.. taip po dviejų dienų aš susikrovusi visą reikiamą „amuniciją“ jau vykau į Radviliškį, kuriame susipažinau su trylikamete Saule.. vežimėlis jos kasdienybė.. mokykla, muzikos mokyklėlė, namai.. visur ji lydima savo namiškių. Mama net kelis kartus per dieną Saulę veža iš vienos mokyklos į kitą mokyklėlę, vėl atvažiuoja, parsiveža namo.. Su sese Giedre Saulė yra klasiokės, sesė ją saugo ir globoja mokykloje.. Mokykloje mes ir susitikome.. per porą dienų iki mano atvykimo mama su mokyklos administracija jau buvo suderinusi, kad galėtume fotografuotis mokykloje, ten kur kaip ir visų vaikučių, taip ir Saulės, prabėga puse dienos.. Iš mokyklos važiavome pas Saulę į namus, ten mus pasitiko jų augintinė – dalmantinė. Kalytė svetimų žmonių nenori prisileisti, bet su Saule jos tikrai išskirtinė draugystė. O trečioji fotografiją „gimė“ ekspromtu ir savaime.. tikra Saulės kasdienybė.. vežimėlis stovi kamputyje, o ji rankytėmis tapena po visus namus, ten, kur jai reikia..! Pavydėtina mažos mergaitės stiprybė, noras gyventi kuo aktyviau.. Šituose namuose buvau pasitikta su šypsena, entuziazmu, pačiomis šilčiausiomis emocijomis.
Cituoju mamos žinutę, dar tą patį vakarą, po mūsų susitikimo:
„Puikiai praleistas laikas. Dėkoju Brigitai už nuotraukas. Žvelgdama į šią nuotrauką (ji turėjo mintyje trečiąją) galvoju, kad mano vaikas visiškai sveikas, jos negalia kažkur toli tuščiame vežimėlyje. Rekomenduoju visoms mamoms kurios turi tokį vaikutį kreiptis į Brigitą. Ji sugebėjo nuotraukose ,,ištrinti“ negalią. AČIŪ.“
O man geriausias mano darbo įvertinimas – teigiamos žmonių emocijos po mūsų susitikimo. Kas svarbiausia, kad mano darbas turi išliekamąją vertę ir mano „modeliukams“ ir man, matant kaip jie džiaugiasi.

"Negalia kažkur toli". Autorė Briga Povilionienė

„Negalia kažkur toli“. Autorė Briga Povilionienė

"Ištikimiausia draugystė". Autorė Briga Povilionienė

„Ištikimiausia draugystė“. Autorė Briga Povilionienė

"Žodžiais neapsakoma kasdienybė". Autorė Briga Povilionienė

„Žodžiais neapsakoma kasdienybė“. Autorė Briga Povilionienė

 

Algimantas Navickas

Visose nuotraukose užfiksuotos akimirkos iš „ModeH“ projekto Turo mieste Prancūzijoje.

Prisiminimai, autorius A.Navickas

Prisiminimai, autorius A.Navickas

šokis,autorius A.Navickas

Šokis, autorius A.Navickas

Scenoje lyg gyvenime,autorius A.Navickas

Scenoje lyg gyvenime, autorius A.Navickas