Emocinė pagalba: paskelbti visų Lietuvoje veikiančių centrų sąrašai

29259634437_e6005f2f43_z

Mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja emocinių sutrikimų – nerimo ir depresijos atvejų. Lietuva, deja, vis dar pirmauja Europoje pagal savižudybių skaičių. Šiandien minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atstovai ragina gyventojus ištikus emocinei krizei neužsisklęsti savyje, o drąsiai kreiptis pagalbos į specialistus. Tiek psichologų, tiek psichiatrų paslaugos teikiamos nemokamai ir jas galima gauti visoje Lietuvoje.

Nors pastaruosius trejus metus savižudybių Lietuvoje skaičius mažėja, tačiau jų vis dar įvykdoma tris kartus daugiau nei kitose Europos Sąjungos valstybėse. Statistika negailestinga: pernai Lietuvoje nusižudė 749 gyventojai. VLK duomenimis, per pastaruosius trejus metus daugiau nei tris kartus išaugo psichologo konsultacijų skaičius poliklinikose. Pasak VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Oksanos Burokienės, tai teikia vilties, kad padėtis ims gerėti ir emociškai palaužti žmonės vis dažniau nedelsiant kreipsis psichologinės pagalbos į specialistus.

„Žmonės, kuriems reikalinga emocinė pagalba, ją gali gauti ne tik telefonu, internetu, bet ir gyvai atvykus pas psichikos sveikatos specialistus. Primename, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai turi galimybę kreiptis psichologinės pagalbos į tą pačią gydymo įstaigą, kurioje jie yra prisirašę. O jei šioje emocinė pagalba neteikiama, gydymo įstaiga turi pacientui pateikti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų sąrašą“, – sako O. Burokienė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad kiekvienas gyventojas gali atskirai pasirinkti psichikos sveikatos centrą, sudariusį sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Pacientams už šiuose centruose suteiktas psichikos sveikatos priežiūros specialistų paslaugas mokėti nereikia, nes jos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšomis. Šiuo metu Lietuvoje veikia 114 psichikos sveikatos centrų, kur teikiamos nemokamos psichologų ir psichiatrų konsultacijos bei pagalba.

„Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos komandiniu principu. Komandą sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Todėl prireikus galima gauti kompleksines profesionalias sveikatos priežiūros paslaugas“, – sako O. Burokienė.

Ligonių kasų duomenimis, 2016 m. iš PSDF biudžeto psichikos sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti buvo išleista 57,5 mln. eurų, o pernai – 65,3 mln. eurų.

Visos Lietuvos įstaigų, į kurias galite kreiptis prireikus psichologinės pagalbos, sąrašus rasite čia: Pirminę emocinę pagalbą teikiančių įstaigų sąrašas

Pirminę emocinę pagalbą teikiančių įstaigų nedarbo metu gyventojams pagalba teikiama nemokamomis telefonų linijomis ir internetu, taip pat ligoninių priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose. Daugiau informacijos rasite ČIA.

Informacijos šaltinis: www.vlk.lt

LZNS - post author

Mums labai svarbu pasiūlyti neįgaliesiems daugiau galimybių, kad jie galėtų pasinaudoti visomis savo teisėmis ir visapusiškai dalyvautų visuomenės gyvenime.

Komentarai 4

  1. Vika K.

    Esu neįgali (prisibijau žmonių, nes mačiau daug blogo). Nežinau, kur kreiptis, kad padėtų įstatyt duris ir užraktus. Motina atsivedė sugyventinį į mūsų butą, abu žadėjo viską padaryt, bet dabar abejoju, ar jiems labai rūpi. Apie savaitę beveik nemiegu, nesiprausiu ir negaliu išeit net patikrint pašto, į tualetą vaikštau su nerimu. Socialinė darbuotoja neatskambina jau apie mėnesį, gal vengia. Tai pati bijau jai skambint. Nežinau, kur dar kreiptis…

    • LZNS

      Ar galite paskambinti į socialinės paramos skyrių iš kurio pas jus ateina socialinė darbuotoja? Galbūt jūsų socialinė darbuotoja serga ir Soc. skyrius jums atsiųs kitą darbuotoją.

  2. Vika K.

    Man kažkada 2 kartus numetė ragelį, tai nežinau, ar aš ten laukiama. Mano socialinė darbuotoja yra Vilma Želnienė. Ji man pasakė, kad tada pati man skambins, kai papasakojau, kodėl bijau jai skambint. Tai paskutinį kartą gal prieš mėnesį skambino, žadėjo pirmadienį skambint. Tas pirmadienis seniai praėjo. Dabar esu pusę mėnesio namie ir jaučiuosi nesaugiai, nes motinos sugyventinis nepagarbiai apie mane kalba, o ji jam pritaria, nors anksčiau irgi man ant jo skundėsi. Jis neturi kur gyvent, padarė mums remontą, nors neprašiau, prašiau tik durų ir užraktų. Negaliu net cyptelt, iškart abu elgiasi lyg tik jie kenčia, o man jokios užuojautos… Bijau išeit iš kambario. Neišejau iš buto jau pusę mėnesio. Noriu, kad jam duotų socialinį būstą. Bet gal jis nori pasilikt čia ir manim atsikratyt. Atrodo, motinai daugiau rūpi jis, nei aš. O gal – tiesiog bijo, kad neužbaigs jai remonto, ir paaukojo mus abi. Šlykštu. Nežinau, ar man ko nepadarys šiąnakt jie. Nežinau, ar ji jam įsiteikinėja dėl remonto ar tikrai juo tiki… Man nereikia remontų tokia kaina. Man reikia saugumo, ir noriu visiems laimės…

  3. Vika K.

    P. S.: Pardon už klaidą – turėjau omeny „neišėjau“, o ne „neišejau“.

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas