Apvalaus stalo diskusija „Lietuvos švietimo sistema izoliuoja pusę vaikų su negalia: ko reikia, kad mokykla būtų skirta visiems?“

klase

Asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ parengta alternatyvi ataskaita apie žmonių su negalia padėtį Lietuvoje rodo, kad Lietuva viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioje vis dar egzistuoja specialiosios mokyklos vaikams su negalia ir ypač dažnai skiriamas mokymas namuose.

„Lietuvos neįgaliųjų forumo“ surinktais duomenimis, apie pusė vaikų su negalia mokosi izoliacijos sąlygomis: 2014–2015 mokslo metais specialiosiose mokyklose mokėsi 3663 mokiniai, o namų mokymas 2014 metais skirtas daugiau nei 400-tams vaikų. Integruotai, bendrose mokyklose, mokosi apie 4000 mokinių su negalia. Kad žmonių su negalia švietimas Lietuvoje yra nevisavertis įrodo ir silpnas jų dalyvavimas aukštojo mokslo sektoriuje – studentų su negalia skaičius aukštosiose mokyklose jau ilgą laiką neviršija 1000, o tai yra mažiau nei 1 proc. visų studijuojančiųjų.

Neįgalių vaikų švietimui Lietuvoje nesudaromos nei fizinės, nei kvalifikacinės sąlygos:

  • Žmonių su negalia organizacijų duomenimis, daugiau nei pusė visų švietimo įstaigų yra neprieinamos žmonėms su judėjimo negalia. Į mokyklą patekti negalintiems vaikams skiriamas mokymas namuose. Tokia išeitis vertinama kaip sistemos yda, nes izoliuoja vaiką, stabdo jo socialinių įgūdžių raidą ir apsunkina patekimą į aukštasias mokyklas.
  • Vaikų su negalia tėvų apklausa rodo, kad jie norėtų leisti savo vaikus į bendras mokyklas, jeigu ten būtų užtikrinamas tinkamas ugdymas. Visgi, dauguma Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų yra nepasiruošusios priimti vaikų su regėjimo, klausos ar intelekto sutrikimais dėl nepakankamos darbuotojų kompetencijos ir vis dar išliekančių neigiamų nuostatų šių vaikų atžvilgiu. Mokyklose trūksta ir tinkamai pritaikytos metodinės mokymo medžiagos. Esant tokiai situacijai regėjimo ar klausos negalią turintys vaikai dažniausiai renkasi specializuotas mokyklas, kurios bent jau užtikrina išsilavinimo lygį, o vaikams su intelekto sutrikimais dažnai skiriamas mokymas namuose.
  • Žmonių su negalia organizacijos pastebi, kad mokinio krepšelis vaikams su negalia yra nepakankamas, nes neužtikrina būtinų paslaugų siekiant įtraukaus ir visaverčio šių mokinių švietimo.

Siekdami, kad Lietuvos švietimo sistema prisidėtų prie žmonių su negalia integracijos, asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumo“ nariai siūlo:

  • Teisės aktais įtvirtinti draudimą nepriimti mokinių į bendrojo lavinimo mokyklas dėl su negalia susijusių aplinkybių arba sąlygų.
  • Teisės aktuose įtvirtinti prievolę visus švietimo įstaigų pastatus pritaikyti žmonėms su negalia.
  • Privalomas pedagogų kvalifikacijos kėlimas dėl darbo su vaikais su specialiaisiais poreikiais (lietuvių gestų kalbos pradmenys, brailio raštas ir kt. įgūdžių formavimas).
  • Individualizuoti mokinio krepšelio dydį priklausomai nuo mokinio situacijos ir poreikių.

Švietimo sistema turi lemiamą įtaką žmonių su negalia padėčiai visuomenėje, nes užtikrina jų visavertę integraciją ir dalyvavimą darbo rinkoje. Geroji praktika ir tyrimai rodo, kad sėkmingiausiai ši grupė visuomenėje įsitvirtina tose šalyse, kur švietimo sistema nuo žemiausių grandžių užtikrina žmonių su negalia įtraukimą į bendras ugdymo įstaigas. Tokią pareigą įtvirtina ir tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai, tarp jų ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (Konvencija), kurią Lietuva ratifikavo 2010 metais. Nors Konvencija Lietuvoje vadovaujamasi jau šeštus metus, progresas švietimo sistemoje labai menkas, o kai kuriose srityse pastebimas netgi priešingas procesas. Todėl asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ kviečia atsakingas institucijas imtis veiksmų, kurie iš esmės keistų susidariusią padėtį.

Informuojame, kad šis pranešimas buvo išsiųstas LR Švietimo ir mokslo ministerijai, taip pat LR Aplinkos apsaugos ministerijai, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui drauge su kvietimais dalyvauti apskrito stalo diskusijoje „Lietuvos švietimo sistema izoliuoja pusę vaikų su negalia: ko reikia, kad mokykla būtų skirta visiems?“

Kodėl retoje Lietuvos mokykloje matome besimokantį neįgalų vaiką, nors statistika rodo, kad kas dešimtas vaikas yra neįgalus? Kas dešimtas Lietuvos vaikas yra neįgalus. Tiesa, tik retoje bendrojo ugdymo mokykloje, kolegijoje, universitete ar profesinėje mokykloje gali pamatyti besimokantį vaiką ar jaunuolį su negalia. Mat neįgaliesiems pritaikyta menka dalis mokyklų bei aukštųjų mokyklų. Kur ir kaip mokosi judėjimo, klausos, regos ar kitas negales turintys vaikai? Ir ar tikrai mes padarome viską, kad šie vaikai gyvenime patirtų mokymosi sėkmę? Kaip jaučiasi negalią turintys vaikai ir jų tėvai, išstumti į švietimo paribius? – apie tai pašnekesys LRT radijo švietimo laidoje “10 balų”. Laidoje dalyvavo: neįgalų vaiką auginanti vilnietė, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ Vilniaus skyriaus narė Dalia Mikalauskaitė, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro istorijos mokytoja Daiva Burkauskienė, telefonu kalbėsime su judėjimo negalią turinčiu Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto 4 kurso studentu Matu Gelažausku bei regėjimo negalią turinčia Vytauto Didžiojo universiteto pirmo kurso teisės ir finansų studijų programos studente Oksana Dobrovolskaja.

Informacijos šaltinis: www.lnf.lt ir www.lrt.lt

LZNS - post author

Mums labai svarbu pasiūlyti neįgaliesiems daugiau galimybių, kad jie galėtų pasinaudoti visomis savo teisėmis ir visapusiškai dalyvautų visuomenės gyvenime.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published